Abrikosai Lietuvoje: sodinimas, veislės ir priežiūra
Prunus armeniaca
Abrikosas žydi anksti, todėl šalnos dažnai pakenkia žiedams. Su tinkama veisle, gera vieta ir priežiūra jis dera ir Lietuvoje, nors ne kasmet.

Nuotrauka: Fir0002, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Abrikosai sodinami pavasarį, prieš prasidedant augimui. Vazoninius medelius galima sodinti visą sezoną.
- Sodinkite saulėtoje, nuo šaltų vėjų apsaugotoje vietoje, ne daubose, kur telkiasi šaltas oras.
- Žydintys abrikosai nukenčia jau nuo −2 ar −3 °C šalnos. Žiedus per šalną uždenkite agroplėvele.
- Lietuvos medelynuose parduodamos veislės savidulkės, bet su kita tuo pačiu metu žystančia veisle dera gausiau.
- Negenėkite rudenį. Genėkite pavasarį ar vasarą, sausu oru.
- Kamienus balinkite ir apsaugokite rudenį, kad pavasarį nesutrūkinėtų žievė.
Vieta
Abrikosai mėgsta saulę ir šilumą. Sodinkite juos saulėtoje, šiltesnio mikroklimato, nuo šaltų vėjų apsaugotoje vietoje. Daubos netinka: jose per drėgna ir per šalta, telkiasi šalnos.
Lietuvos medelynai ir RHS pataria abrikosą sodinti prie pietinės, pietvakarinės ar vakarinės sienos ar tvoros. Švedai abrikosus ir persikus sodina prie pat pietinės namo sienos ir formuoja vėduoklės formos vainiką. Šiaurės Dakotos ir Minesotos universitetai įspėja, kad prie pietinės pastato sienos susikaupusi šiluma abrikosą pažadina per anksti, ir jis pražysta prieš šalnas. Jų patarimu, geriausia rytinė vieta, kur saulė šviečia tik rytais: šiaurės ar rytų pusėn atsukti šlaitai pavasarį įšyla lėčiau, todėl medis pražysta vėliau. Dėl tos pačios priežasties prie kamieno nepilkite akmenų mulčio, kuris įkaista, o medžio drožlių mulčias dirvą izoliuoja ir pumpurų sprogimą atitolina.
Dirva turi būti gili, derlinga ir gerai drenuota. Abrikosams kenkia drėgmės perteklius, ypač aukštai esantis gruntinis vanduo: šlapioje dirvoje šaknys pūva. Netinka ir rūgščios, pelkėtos, gryno smėlio ar labai sunkaus molio dirvos.
Sodinimas
- Kada. Abrikosus, kaip ir kitus kaulavaisius, geriausia sodinti pavasarį, prieš prasidedant augimui: lengvesnėse dirvose nuo kovo antros pusės iki balandžio. Vazoninius medelius galima sodinti visą augimo sezoną, bet geriausia pavasarį.
- Atstumai. Lietuvos medelynai pataria sodinti kas 3 m eilėje, tarp eilių paliekant 4-5 m.
- Duobė. Ji turi būti tokia, kad šaknys tilptų nesulenktos. Prastesnėje dirvoje kaskite apie 80 cm pločio ir 40 cm gylio duobę. Plikašaknių medelių šaknis prieš sodinimą 2-4 valandas pamirkykite vandenyje.
- Gylis. Medelį sodinkite tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo medelyne.
- Be trąšų. Į duobę trąšų neberkite. Jei dirvą gerinate, bent pusė mišinio turi būti duobės žemės. Pirmais metais netręškite.
- Kuolas. Kuolą įkalkite apie 60 cm gylio ir po 3-4 metų pašalinkite.
- Mulčias. Apie medelį užberkite apie 10 cm mulčio bent 1,2 m pločio ratu, palikdami kelis centimetrus iki kamieno. Žolę laikykite bent 60 cm nuo kamieno.
- Laistymas. Pirmus porą metų per sausras laistykite, ypač kai vasaros pradžioje auga vaisiai. Medžiams reikia 2,5-5 cm vandens per savaitę.
Skiepyti abrikosai pradeda derėti maždaug po 3 metų, iš sėklų išauginti maždaug po 4.
Genėjimas
Abrikosų negenėkite rudenį: per žaizdas lengvai patenka žievės ligų sukėlėjai. RHS pataria abrikosus genėti tik pavasarį ar vasarą dėl sidabraligės ir bakterinio vėžio pavojaus: jaunus medelius anksti pavasarį, o derančius po derliaus, sausą dieną, kai dar bent dvi dienas nežadama lietaus. Minesotos ir Jutos universitetai pataria abrikosus genėti žiemos pabaigoje, praėjus didžiausiems šalčiams, kol neišsprogę pumpurai.
- Pasodinus. Pavasarį vienametį kaulavaisių sodinuką be šakų patrumpinkite iki maždaug 1 m, viršūnėje palikdami 5-7 pumpurus.
- Vainikas. Abrikosams formuojamas atviras, taurės formos vainikas iš 3-6 skeletinių šakų, prasidedančių 45-60 cm aukštyje.
- Derantys medžiai. Vaisiai mezgasi ant ne senesnių kaip 5 metų trumpųjų vaisinių šakelių. Suaugusiems medžiams genint pašalinama apie ketvirtadalis šakų.
Ligos, kurios patenka per žaizdas, aprašytos gide Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai.
Žydėjimas ir šalnos
Abrikosas žydi anksti, todėl žiedus dažnai pažeidžia šalnos. Mičigano valstijos universiteto duomenimis, kai abrikosas pilnai žydi, −2,8 °C šalna sunaikina 10 % žiedų, o −5,6 °C net 90 %. Jau užsimezgusiems vaisiams pavojinga ir −2,2 °C. Ajovos universitetas įspėja, kad ten gero abrikosų derliaus galima tikėtis kartą per 3-4 metus.
- Uždenkite. Kai žadama šalna, žydintį medį per naktį uždenkite agroplėvele ar audeklu taip, kad danga nesiliestų prie žiedų, o dieną nudenkite. Storesnė agroplėvelė apsaugo maždaug 2 °C.
- Apdulkinkite. Abrikosui žydint vabzdžių skraido nedaug, todėl žiedus galima apdulkinti patiems: kelias dienas iš eilės vidurdienį švelniai perbraukite juos minkštu teptuku.
Žiema
Atšiaurias žiemas ištveriančios veislės dažnai nukenčia nuo nepastovaus pavasario. Per atlydžius pumpurai pradeda brinkti, o staiga sugrįžę šalčiai juos nušaldo, pirmiausia žiedų užuomazgas. Todėl pajūryje, kur atlydžiai dažnesni, abrikosams išlikti sunkiau.
Pavasarį dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai gali sutrūkinėti kamieno žievę, ypač prie šaknies kaklelio. Kamienus nubalinkite rudenį, nelaukdami pavasario. Vėlyvą rudenį kamieną nuo žemės iki pirmųjų šakų galima apvynioti apsauga, kuri saugo ir nuo trūkinėjimo, ir nuo graužikų.
Veislės
Išlikimą lemia veislė, vieta, poskiepis ir temperatūrų svyravimai. Lietuvoje abrikosai dažniausiai skiepijami ant abrikosų sėjinukų, rečiau ant kaukazinių slyvų sėjinukų. Nuo 1962 m. daugiausia auginami P. Upyčio, A. Urbono ir V. Paukštės aklimatizuoti hibridai, kurių daugelis pakelia −30 °C šaltį.
Lietuvos medelynų patirtimi, ‘Šiaurės triumfas’ gerai ištvėrė ir ekstremalias žiemas, pakelia iki −30 °C. Lietuviškos veislės ‘Kaunas’ žiediniai pumpurai gana atsparūs pavasario šalnoms, o ‘Raudonskruostis’ žydi vėlai. Daugumos veislių vaisiai sunoksta nuo liepos antros pusės iki rugpjūčio vidurio.
Apdulkinimas. Lietuvos medelynuose parduodamos abrikosų veislės nurodomos kaip savidulkės, todėl derliui užtenka vieno medžio. Vis dėlto ir savidulkės veislės gausiau dera, kai šalia auga kita tuo pačiu metu žystanti veislė. Ne visos veislės savidulkės: Minesotos hibridai ‘Moongold’ ir ‘Sungold’ be kitos veislės nedera, todėl jie sodinami poromis.
Derlius
Jei užsimezgė labai daug vaisių, kai jie būna vyšnios dydžio, išretinkite, palikdami vieną vaisių kas 5-15 cm. Prinokę abrikosai būna minkšti, sodrios spalvos ir lengvai atsiskiria nuo šakos. Skinkite atsargiai, nes jie lengvai susimuša. Abrikosai skaniausi suvalgyti iš karto, laikyti juos galima tik kelias dienas, bet juos galima džiovinti ar virti uogienes.
Reikalingi įrankiai
- KastuvasSodinimo duobei.
- KuolasJaunam medeliui pririšti pirmus 3-4 metus.
- AgroplėvelėŽiedams uždengti per šalnas.
- SekatoriusGenėti pavasarį ar vasarą.
Dažniausios klaidos
- Sodinimas drėgnoje vietoje, daubose ar ten, kur aukštai gruntinis vanduo.
- Veislė, nepritaikyta mūsų žiemoms ir atlydžiams.
- Į sodinimo duobę beriamos trąšos.
- Medeliai genimi rudenį, kai per žaizdas lengviausiai patenka žievės ligų sukėlėjai.
- Kamienas nebalinamas rudenį, ir pavasarį žievė trūkinėja prie šaknies kaklelio.
- Akmenų mulčias prie kamieno: jis įkaista, ir medis pražysta dar anksčiau.
Šaltiniai
- Manarkų medelynas: Abrikosų ir persikų auginimo ypatumai Lietuvoje
- Manarkų medelynas: Pasodintų kaulavaisių genėjimo ypatumai pavasarį
- LRT: Patarimai veisiantiems sodą (dr. J. Lanauskas, LAMMC SDI, 2021)
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: abrikosas
- Buskų medelynas: abrikosų veislės
- Šilagalio medelynas: abrikosas ‘Soledano’
- RHS: How to grow apricots
- University of Minnesota Extension: Growing stone fruits in the home garden (2024)
- NDSU Extension: The Best Apricot Cultivars for North Dakota (2019)
- NDSU: Dakota Gardener, Growing apricots in North Dakota (T. Kalb, 2023)
- Iowa State University Extension: Which apricot varieties can be successfully grown in Iowa?
- Utah State University Extension: Apricots in the Home Garden (2015)
- MSU Extension (M. Longstroth): Critical Spring Temperatures for Tree Fruit Bud Development Stages