Daržovės ↗

Smidrai (šparagai): plantacija 10 metų ir derlius

Asparagus officinalis

Smidrai, pasaulyje labiau žinomi kaip šparagai, yra daugiamečiai augalai: viena plantacija dera 8-10 metų. Gerai paruošus dirvą ir pirmuosius metus kantriai leidus augalams sustiprėti, pavasarį kasmet galima pjauti švelnius ūglius.

4 min skaitymoKaip rašome gidus

Smidrai

Nuotrauka: Ayotte, Gilles, 1948-, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Dirva giliai įdirbta, humusinga, neutrali (pH 6,5-7,5), be stovinčio vandens: gruntinis vanduo ne aukščiau kaip 1 m.
  • Sodinkite anksti pavasarį, kai pradeda žydėti šalpusniai, į 20-40 cm gylio griovelius su kompostu.
  • Pirmus metus ūglių nepjaukite, kad augalai sustiprėtų.
  • Ūglius pjaukite 15-22 cm ilgio, kol galvutės neprasiskleidusios, ir baikite iki Joninių.
  • Rudenį nudžiūvusius stiebus nupjaukite ir išneškite: juose žiemoja kenkėjai ir ligų sukėlėjai.

Kas tai per augalas

Vaistinis smidras yra daugiametis šakniastiebinis augalas. Pavasarį iš šakniastiebio išauga ūgliai, kurie ir valgomi: žemėje jie balti, o išlindę į paviršių įgauna violetinį ar žalią atspalvį. Nenupjauti ūgliai išauga į šakotus stiebus, augalai išaugina uogas. Iš gerai išsivysčiusio šakniastiebio galima gauti iki 30 ūglių. Į Lietuvą smidrus XVI amžiuje atvežė karalienė Bona Sforca, jie buvo auginami didikų daržuose.

Smidruose gausu baltymų, vitamino E, B grupės vitaminų, provitamino A, folio rūgšties, kalio, kalcio, magnio ir cinko.

Žalieji ir baltieji

  • Žalieji auginami nekaupiant: ūgliai užauga saulėje ir sužaliuoja. Jie mažiau reiklūs dirvai, auga ir priemolyje, jiems reikia mažiau priežiūros, o maistine verte jie lenkia baltuosius.
  • Baltieji auginami apkaupti žemėmis, todėl ūgliai negauna šviesos ir būna balti, storesni, švelnesnio skonio. Jiems reikia lengvos, purios priesmėlio dirvos: sunkesnėje ūgliai auga kreivi. Antrais metais lysvės apkaupiamos 40 cm puria žeme, o ūglis pjaunamas, kai kauburyje atsiranda įtrūkimas.

Veislės. Jos skiriasi ankstyvumu ir ūglių spalva. Modernios veislės, kuriose vyrauja vyriški augalai (90-95 %), derlingesnės, atsparesnės ligoms ir neaugina sėklų.

Vieta ir dirva

Smidrai vienoje vietoje auga 10-20 metų, todėl vietą ir dirvą paruoškite ypač kruopščiai.

  • Dirva. Lygi, nuo vėjo apsaugota, giliai įdirbta, humusinga, neutrali (pH 6,5-7,5), gerai drenuota. Viršutinis sluoksnis turi būti lengvas, kad ūgliai netrukdomi augtų aukštyn.
  • Vanduo. Lauke neturi stovėti pavasarinio polaidžio vanduo. Gruntinis vanduo turėtų būti ne aukščiau kaip 1 m: jei aukščiau nei 50 cm, po kelerių metų smidrai pradės sirgti.
  • Priešsėlis. Nesodinkite po bulvių, pomidorų, baklažanų ir kukurūzų. Galima po ankštinių augalų, svogūninių daržovių ar juodojo pūdymo.
  • Paruošimas. Dirvą pradėkite ruošti prieš metus: išnaikinkite piktžoles, jei dirva rūgšti, pakalkinkite, giliai įdirbkite, kad suirtų sušokę sluoksniai. Naudinga auginti žaliąją trąšą (garstyčias, facelijas) ir įterpti perpuvusio mėšlo.

Sodinimas

Smidrai dažniausiai sodinami vienamečiais daigais: jie prigyja geriau nei dvimečiai.

  • Kada. Anksti pavasarį, kai pradeda žydėti šalpusniai, prieš prasidedant smidrų vegetacijai.
  • Griovelis. Iškaskite 20-40 cm pločio ir gylio griovelį (2012 m. straipsnyje 20-30 cm, ūkininko patirtimi 30-40 cm). Dugną supurenkite ir įberkite komposto ar perpuvusio mėšlo.
  • Daigai. Šaknis ant komposto kauburėlio paskleiskite į visas puses, pumpurais į viršų, ir užpilkite žemėmis. Šakniastiebiai auga tik viena kryptimi, todėl visus daigus sodinkite ta pačia kryptimi. Pumpurai turėtų likti 10-15 cm žemiau dirvos paviršiaus. Augant daigams, griovelį palaipsniui užkaupkite.
  • Atstumai. Žalieji smidrai sodinami kas 25-30 cm eilėje (ūkininko patirtimi kas 30-35 cm), eilės kas 100-120 cm. Baltieji retiau: eilės kas 125-140 cm, o pasak ūkininko, net 140-180 cm. Sunkioje dirvoje palikite didesnius tarpus, lengvoje mažesnius.

Priežiūra

  • Jaunus augalus sausros metu laistykite, bet saikingai: smidrai nemėgsta užmirkusios dirvos.
  • Ravėkite atsargiai, kad nenulaužtumėte jaunų atžalų: nuo jų priklauso, kokio stiprumo bus keras.
  • Kasmet tręškite, ypač derliaus metais, o po ūglių derliaus nuėmimo patręškite organinėmis trąšomis.
  • Rudenį, kai stiebai visiškai pagelsta ir paruduoja, nupjaukite juos 1-2 cm virš žemės, išneškite ir sunaikinkite, nes juose žiemoja kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Kokie tai kenkėjai ir ligos ir kaip juos atpažinti, rašome gide Smidrų ligos ir kenkėjai.
  • Prieš įšąlant žemei eiles pamulčiuokite: 2012 m. straipsnyje patariama 3-4 cm komposto ar durpių, ūkininko patirtimi 5-7 cm nerūgščių durpių sluoksnis. Tinka ir šiaudai ar smulkinta medžių žievė.

Derlius

  • Kada pradėti. Pirmus metus po pasodinimo ūglių nepjaukite: augalai turi sustiprėti. 2012 m. straipsnyje derlių patariama pradėti imti trečiaisiais metais, o ūkininko V. Dilkos patirtimi, sodinant aukščiausios (A) kategorijos daigus, kelis ūglius galima pjauti jau kitą pavasarį.
  • Pirmaisiais derliaus metais iš vieno augalo išpjaukite tik 2-3 ūglius ir pjaukite 2-3 savaites. Vėlesniais metais pjaunama iki 9 savaičių, bet niekada ne visi ūgliai: dalį palikite, kad augalas sukauptų maisto medžiagų kitiems metams.
  • Kokius pjauti. Žaliuosius pjaukite, kai užauga 15-20 cm (ūkininko patirtimi 18-22 cm), kol galvutės ir žvyneliai dar neprasiskleidę. Didesni sukietėja ir apkarsta. Pjaukite prie žemės paviršiaus arba šiek tiek giliau.
  • Kada baigti. Smidrų ūgliai pjaunami iki Joninių, vėliau augalams leidžiama laisvai augti. Jei derliaus metas užsitęsia, kitais metais derlius būna mažesnis.
  • Kaip. Pjaukite anksti rytą arba vakare, kai nekaitri saulė. Šviežias ūglis palenktas lūžta, o pasenęs linksta.

Derlius imamas 8-10 metų, vėliau smidrai išaugina vis mažiau kokybiškų ūglių, todėl naują plantaciją verta įveisti kitoje vietoje.

Laikymas

Nupjautus ūglius nedelsdami uždenkite drėgnu audiniu ir atvėsinkite. Šaldytuve 0 °C temperatūroje ir 90 % drėgmėje jie išsilaiko 5-6 savaites, bet skaniausi švieži.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasGrioveliams iškasti.
  • PeilisŪgliams pjauti prie žemės.
  • LaistytuvasDaigams sausros metu.

Dažniausios klaidos

  • Smidrai sodinami į šlapią vietą, kur pavasarį stovi vanduo.
  • Ūgliai pjaunami jau pirmais metais po pasodinimo.
  • Išpjaunami visi ūgliai, ir augalas nesukaupia maisto medžiagų kitiems metams.
  • Ūgliai pjaunami per ilgai, po Joninių, ir kitais metais derlius mažesnis.
  • Smidrai sodinami po bulvių, pomidorų ar kukurūzų.

Šaltiniai

  1. A. Žebrauskienė: Keičiasi požiūris į smidrus, „Mano ūkis“ (2012)
  2. Vertingiausi smidrų ūgliai: tiesiai iš lauko (ūkininko V. Dilkos patirtis), „Mano ūkis“ (2018)