Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Asparagus officinalis
Smidrai vienoje vietoje auga dešimtmetį ir ilgiau, todėl ligos ir kenkėjai jiems kenkia pamažu: nusilpę stiebai vasarą sukaupia mažiau maisto medžiagų, ir kitą pavasarį ūglių būna mažiau. Svarbiausia stipri, nenusilpusi plantacija ir švarus ruduo.

Nuotrauka: Ayotte, Gilles, 1948-, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Rūdys: vasarą ant stiebų rausvai rudos dėmės, iš kurių byra rūdžių spalvos milteliai, rudenį jos pajuoduoja.
- Fuzariozinis puvinys: pagelsta pavieniai stiebai, perpjautas šakniastiebis viduje rausvai rudas. Labiausiai kenčia nusilpę augalai.
- Smidrinukai graužia ūglius, ir šie užsilenkia lyg kablys. Žiemoja senuose stiebuose.
- Rudenį visiškai parudavusius stiebus nupjaukite ir išneškite: juose žiemoja ir kenkėjai, ir ligų sukėlėjai.
Smidrų derlius priklauso nuo to, kiek maisto medžiagų šakniastiebiai sukaupia per vasarą, kai po ūglių pjovimo auga stiebai. Todėl ligos ir kenkėjai, kurie pažeidžia stiebus ir anksčiau laiko juos nudžiovina, kenkia ne tų, o kitų metų derliui.
Ligos
Rūdys
Ūgliuose rūdžių požymių nėra. Pavasarį ant apatinės stiebų dalies atsiranda blyškiai oranžinių ovalių dėmių, vasarą ant stiebų ir šakelių rausvai rudų dėmių (pūslelių). Iš jų byra rūdžių spalvos milteliai, kurie lieka ant rankų ir įrankių. Rudenį dėmės pajuoduoja, o pažeisti stiebai išdžiūsta anksčiau laiko.
Juodose dėmėse susidaro žiemojančios sporos, iš kurių kitais metais liga prasideda iš naujo. Rūdys sparčiai plinta, kai dienos šiltos, naktys vėsios ir iškrinta rasa, ypač kai rasa laikosi ilgai, o dirva sausa. Kelerius metus iš eilės sergantys augalai silpsta, ir derlius mažėja.

Rūdžių pažeistas smidro stiebas.
Nuotrauka: Lorin Timaeus, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
Prevencija. Pavasarį, prieš dygstant ūgliams, pašalinkite visas stiebų liekanas. Naikinkite laukinius ir savaime išaugusius smidrus, naują plantaciją veiskite toliau nuo senos. Eiles orientuokite pagal vyraujančius vėjus, kad stiebai greičiau džiūtų. Daugumai naujesnių hibridinių veislių rūdys kenkia mažiau.
Fuzariozinis šaknų ir šaknies kaklelio puvinys
Jauni augalai skursta, gelsta ir gali žūti. Senesnėje plantacijoje vienur kitur išauga pageltusių, skurdžių stiebų, dažniausiai vasaros viduryje ir iš pradžių tik vienas kitas: ryškiai geltoni jie gerai matyti tarp žalių. Ilgainiui augalai nyksta. Išrovus matyti tamsiai rausvai rudas stiebų apačios, šakniastiebio ir šaknų puvinys, o perpjautas šakniastiebis viduje rausvai rudas ir sausai pūva.
Ligą sukeliantys grybai dirvoje išlieka labai ilgai, o į naują vietą dažniausiai patenka su sergančiais daigais ar užkrėstomis sėklomis. Labiausiai kenčia seni augalai žemose vietose ir augalai, nusilpę nuo sausros ar kitų priežasčių. Ligą sunkina rūgšti dirva, per didelė ir per maža drėgmė, azoto perteklius ir per ilgas ūglių pjovimas. Kai kenkėjai nugraužia stiebus, nusilpę augalai taip pat lengviau suserga.
Prevencija. Sodinkite sveikus, gyvybingus daigus į gerai drenuotą dirvą, kurios pH 6,5-7,5. Saugokite augalus nuo streso: laistykite sausrą, ravėkite, tręškite saikingai ir nepjaukite ūglių per ilgai. Įsigalėjusią ligą suvaldyti labai sunku, o ten, kur smidrai nyko nuo puvinio, naujos plantacijos neveiskite.
Violetinė dėmėtligė
Ant ūglių atsiranda įdubusių dėmių šviesiai rudu ar pilku viduriu ir tamsiai violetiniu kraštu. Po derliaus ant stiebų ir šakelių matyti rusvų dėmių su violetiniu apvadu ir smulkiais juodais taškeliais (grybo vaisiakūniais). Dėmės didėja ir susilieja, apatinė stiebų dalis paruduoja, o liga kyla aukštyn, kol stiebai pagelsta ir išdžiūsta. Po stipraus susirgimo kitais metais derlius gali sumažėti perpus.
Grybas žiemoja ant smidrų liekanų dirvos paviršiuje. Ūglius jis labiausiai pažeidžia vėsų, drėgną pavasarį (užsikrėsti reikia apie 12 valandų drėgmės), o stiebus tada, kai augalai užauga tankūs ir vienas kitą užgožia.
Prevencija. Liekanų pašalinimas ligą mažina, bet jų neįkaskite: kasant pažeidžiami šakniastiebiai, ir lengviau prasideda fuzariozinis puvinys.
Kenkėjai
- Paprastasis smidrinukas (Crioceris asparagi). Apie 6 mm ilgio, melsvai juodas vabalas su šešiomis kreminėmis dėmėmis. Lervos panašios į mažus šliužiukus, šviesiai pilkos, juoda galva. Vabalai žiemoja priedangose, pavyzdžiui, tuščiaviduriuose senų smidrų stiebuose ar augalų liekanose, ir pasirodo, kai pavasarį dygsta ūgliai. Tamsiai rudus ovalius kiaušinėlius jie deda eilutėmis ant ūglių, stiebų ar žiedpumpurių. Lervos išsirita per savaitę, apie dvi savaites minta stiebais, tada nukrinta į dirvą ir virsta lėliukėmis, o dar po savaitės pasirodo nauja vabalų karta. Graužiami ūgliai paruduoja, randuojasi ir užsilenkia lyg kablys. Nugraužti stiebai augalą susilpnina, ir kitą pavasarį ūglių būna mažiau. Lietuvoje šis vabalas kol kas retas: nuo 2015 m. kasmet stebimas Šakių rajone, ir manoma, kad dalis vabalų čia sėkmingai peržiemoja.

Paprastasis smidrinukas (Crioceris asparagi).
Nuotrauka: Luc hoogenstein, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Dvylikadėmis smidrinukas (Crioceris duodecimpunctata). Rausvai oranžinis vabalas su 12 juodų dėmių, pasirodo vėliau nei paprastasis. Jo oranžinės lervos minta smidrų uogomis ir augalo sveikatai nekenkia. Nepainiokite su naudingomis boružėmis: boružių kūnas apvalesnis, kupolo formos, galva iš viršaus beveik nematoma, o ūsai trumpi.

Dvylikadėmis smidrinukas ant smidro.
Nuotrauka: AfroBrazilian, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Amarai kartais gausiai apninka stiebus. Šalia dažnai matyti juos ėdančių boružių.
- Pelėdgalvių vikšrai gali nugraužti ūglius prie pat žemės.

Pelėdgalvio vikšras ir jo nukąstas kukurūzo daigas.
Nuotrauka: W.M. Hantsbarger, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons
Ką daryti su smidrinukais. Nuo gegužės pradžios ar kai tik išdygsta ūgliai, visą sezoną apžiūrėkite augalus. Geriausia tai daryti šiltą saulėtą popietę, kai vabalai aktyviausi. Nedideliame plote vabalus ir lervas surinkite rankomis į kibirėlį su muiluotu vandeniu, o nuo ūglių nuvalykite kiaušinėlius. Augalus tikrinkite reguliariai, nes nauji vabalai gali atskristi iš kitur. Smidrinukų kiaušinėlius ir lervas ėda boružių lervos ir kiti plėšrūnai: netrukdykite jiems.
Kiti sutrikimai
- Šalna. Jei išdygus ūgliams pašąla, jie susilenkia ir susiraito, panašiai kaip graužiami smidrinukų.
- Herbicidai. Vėjo atneštas herbicidas taip pat iškraipo ūglius: jie užsilenkia ir susiraito.
Kaip sumažinti žalą
- Rudenį stiebus nupjaukite tik tada, kai jie visiškai paruduoja, ir išneškite iš plantacijos. Jei sniegas iškrito anksčiau, padarykite tai kuo anksčiau pavasarį.
- Purenkite negiliai, ne giliau kaip 5 cm, ir tik prieš ūglių dygimą arba baigus juos pjauti, kol dar neišaugo stiebai. Ūglių pjovimo metu tarp augalų piktžoles raukite rankomis.
- Laistykite sausrą: smidrams reikia bent 25 mm vandens per savaitę. Pastovi drėgmė svarbi ir stiebams, kurie kaupia maisto medžiagas kitiems metams.
- Nepjaukite ūglių per ilgai: nusilpę augalai labiau serga.
- Naujai plantacijai rinkitės sveikus daigus ir vietą, kur smidrai neaugo ar nesirgo.
Kaip smidrus sodinti, prižiūrėti ir kada baigti pjauti ūglius, rašome gide Smidrai.
Reikalingi įrankiai
- Kibirėlis su muiluotu vandeniuSmidrinukams ir jų lervoms surinkti.
- SekatoriusRudenį parudavusiems stiebams nupjauti.
- KauptukasTik negiliam purenimui, kad nepažeistumėte šakniastiebių.
Dažniausios klaidos
- Rudenį stiebai paliekami žiemoti, ir pavasarį iš jų išlenda smidrinukai.
- Purenama per giliai ar ūglių pjovimo metu, ir pažeidžiami šakniastiebiai.
- Ūgliai pjaunami per ilgai, ir nusilpę augalai labiau serga.
- Nauja plantacija veisiama ten, kur smidrai jau nyko nuo puvinio.
Šaltiniai
- UMN Extension: Asparagus beetles
- UMN Extension: Growing asparagus in home gardens
- UMN Extension: What's wrong with my plant? Asparagus, discolored fern
- UMass Amherst: Asparagus, Rust
- Oklahoma State University Extension: Diseases of Asparagus in Oklahoma (EPP-7646)
- R. Ferenca, V. Tamutis: Nauji duomenys apie paprastąjį smidrinuką Lietuvoje, Lietuvos entomologų draugijos darbai (2017)