Walipini ir kiti saulės šiltnamiai žiemai
Walipini yra į žemę įkastas, plėvele dengtas šiltnamis, kuris šildosi saule ir žemės šiluma. Jis sugalvotas Bolivijai, o šiauriau panašiai veikia saulės šiltnamiai su šilumos kaupikliu. Lietuvoje jie gali prailginti sezoną šalčiui atspariems lapiniams augalams, bet žiemą augimą labiausiai riboja ne šaltis, o šviesos trūkumas.
Santrauka
- Walipini yra 1,8-2,4 m gylio duobė, dengta dvigubu plėvelės stogu, ilgąja kraštine nukreipta į žiemos saulę, mūsų pusrutulyje į pietus.
- Dugnas turi būti bent 1,5 m aukščiau gruntinio vandens: įsigėrus vandeniui, sienos griūva, o augalai serga.
- Stogo kampas, kai žiemos saulės spinduliai krenta statmenai, lygus platumai plius 23°: Lietuvoje beveik vertikali stiklinė siena.
- Juodai nudažytos vandens statinės ir žemės sienos dieną kaupia šilumą, naktį ją atiduoda.
- Kai šiltnamio oras eina per žemę ar akmenis, gali patekti radono: išmatuokite jo kiekį ir vėdinkite.
- Žiemą tinka salotos, prieskoniai, kopūstiniai ir azijietiški lapiniai augalai, daigintos sėklos.
Kas yra walipini
Žodis „walipini“ ajmarų kalba reiškia „šilumos vieta“. Brigham Youngo universiteto Bensono institutas tokį šiltnamį suprojektavo La Pazui Bolivijoje, bet nurodo, kad jo principai tinka ir kitiems kraštams.
Paprasčiausiai tariant, walipini yra 1,8-2,4 m gylio stačiakampė duobė, uždengta plėvele. Ilgoji kraštinė nukreipta į žiemos saulę: šiaurės pusrutulyje į pietus. Gale stovi stora plūktos žemės siena, priekyje daug žemesnė, todėl stogas nuožulnus į saulę. Stogas iš dviejų plėvelės sluoksnių, tarp kurių lieka izoliuojantis oro tarpas.

Walipini viduje: sienos iš žemės, stogas iš plėvelės.
Nuotrauka: Aerin Aichi, CC BY 2.0, Wikimedia Commons
Kodėl jis šiltas
- Žemės šiluma. Gilesni žemės sluoksniai mažiau atvėsta nei oras. Vadove rašoma, kad maždaug 1,2 m gylyje daugelyje pasaulio vietų dirva laikosi 10-15 °C, todėl įkastą šiltnamį reikia pašildyti daug mažiau nei antžeminį.
- Saulė. Saulės spinduliai pro plėvelę šildo orą ir žemės sienas.
- Šilumos kaupimas. Žemė, akmenys ir vanduo dieną kaupia šilumą, o naktį ją atiduoda. Tamsūs paviršiai sugeria daugiau šilumos nei šviesūs. Paprasčiausia kaupiklį padidinti keliomis juodai nudažytomis, vandens pilnomis apie 200 l statinėmis prie galinės sienos. Jos užima vietos, bet kaupia daug šilumos, o šiltu vandeniu galima laistyti.
- Izoliacija. Dvigubas plėvelės stogas su 2-10 cm oro tarpu lėtina šilumos nuostolius naktį, o vidinė plėvelė saugo medinius stogo karčius nuo drėgmės. Virš žemės kyšančias sienas apipilkite žemėmis. Per didžiausius šalčius stogą galima uždengti apšiltintais skydais.
Ar tiks Lietuvoje
Walipini suprojektuotas La Pazui, kuris yra 16,4° pietų platumos. Lietuva yra 53°54′-56°27′ šiaurės platumos, todėl žiemą saulė čia pakyla daug žemiau, o dienos daug trumpesnės. Minesotos universiteto patirtis rodo, kad šiaurės kraštų saulės šiltnamiuose auginti visą žiemą riboja ne šiluma, o šviesos trūkumas: kai diena trunka apie 9 valandas, augalai sustoja augti arba net nyksta. Lietuvoje gruodžio dienos dar trumpesnės.
Todėl realu tikėtis:
- ankstesnio pavasario ir ilgesnio rudens sezono;
- žiemą šalčiui atsparių lapinių augalų, o ne pomidorų ar agurkų;
- kad per ilgus apsiniaukusius periodus ir didžiausius šalčius prireiks atsarginio šildymo ar papildomo apšvietimo.
Vieta ir kryptis
- Gruntinis vanduo. Tai svarbiausia. Vanduo, įsigėręs pro sienas, jas sugriauna, o iškilęs pro dugną kenkia augalams ir skatina ligas. Duobės dugnas turi būti bent 1,5 m aukščiau gruntinio vandens. Prieš kasdami išsiaiškinkite, kokiame gylyje jūsų sklype gruntinis vanduo.
- Šlaitas. Walipini galima įkasti ir į šlaitą, bet tik jei dirva stabili ir neslenka: pamatų jis neturi, todėl nestabilioje dirvoje siena anksčiau ar vėliau sugrius.
- Kryptis. Ilgoji kraštinė eina iš rytų į vakarus, stogas atgręžtas į pietus. Jei žiemos rytai dažnai ūkanoti, pasukite šiltnamį 10-15° į vakarus, kad ilgiau gautų popietės saulės, o jei rytai giedri, tiek pat į rytus.
- Stogo kampas. Kad žiemos saulėgrįžos dieną spinduliai kristų į stogą statmenai, jo kampas su horizontu turi būti apie platumą plius 23°. La Pazui tai 39-40°, o Lietuvai išeina apie 77-79°, beveik vertikali siena. Panašiai stačios ir Minesotos saulės šiltnamių stiklinės pietų sienos.
- Šešėliai. Pietų, rytų ir vakarų pusėje neturi būti medžių ar pastatų. Tinka nebent keli lapuočiai, kurie vasarą šiek tiek pavėsina, o žiemą be lapų beveik neužstoja.
Drenažas
- Kaskite 30-60 cm giliau, nei bus auginimo paviršius.
- Dugną nuolaidinkite nuo vidurio į abu galus, apie 2 cm metrui.
- Užpilkite drenažo sluoksnį: apačioje stambūs akmenys, aukštyn vis smulkesnis žvyras, o viršuje bent 20 cm derlingo dirvožemio, sumaišyto su organinėmis medžiagomis. Kasdami viršutinį, apie 20 cm, dirvožemio sluoksnį atidėkite atskirai: jis tiks lysvėms.
- Abiejuose galuose iškaskite žvyru užpildytus šulinėlius, apie 60 × 90 cm, su dangčiu, kad prireikus vandenį būtų galima išsemti kibiru.
- Lauke pylimus aplink šiltnamį nuolaidinkite nuo jo, bent 2 cm metrui. Jei dirva laidi vandeniui, 15-30 cm po pylimo paviršiumi įkaskite molio sluoksnį ar plėvelę, nuožulnią nuo šiltnamio. Aplink visą šiltnamį iškaskite seklų griovį, kuris nuvestų vandenį toliau.
Duobės sienas kaskite ne statmenas, o platėjančias į viršų, bent 15 cm 1,8 m aukščio sienai: tada jos mažiau byra.

Walipini Jutoje, JAV: iš žemės kyšo tik nuožulnus stogas ir pylimai.
Nuotrauka: Aerin Aichi, CC BY 2.0, Wikimedia Commons
Vėdinimas
Įkastas šiltnamis gali perkaisti ir per daug sudrėkti, bet per daug vėdinamas atvėsta. Vadove aprašyti keturi būdai, nuo mažiausio oro srauto iki didžiausio:
- Durys abiejuose galuose. Nereikia jokių papildomų angų, bet vėdinama silpniausiai.
- Anga galinės sienos viršuje. Vėdina geriau, bet siena sukaupia mažiau šilumos.
- Liukas stoge aukščiausioje vietoje, prie galinės sienos, apie 1,2 × 1,2 m. Vėdina stipriai, bet blogai padarytas praleidžia lietų ir šiltą orą.
- Kaminas galinės sienos apačioje, iškilęs bent 60 cm virš stogo. Vėdina stipriausiai ir geriausiai valdomas, bet reikia daugiau darbo.
Baigę statyti, patikrinkite sandarumą: dūmai, išeinantys į lauką, parodys plyšius. Tada keletą dienų laikykite šiltnamį uždarą, kad žemė sukauptų šilumos. Sodinti galima, kai šalčiausiu nakties metu, apie 3-4 valandą, temperatūra nebenukrenta žemiau 7 °C.
Walipini statomas be pamatų, o jo dydis ne mažesnis kaip apie 2,4 × 3,7 m. Kuo didesnis, tuo kiekvienas kvadratinis metras pigesnis.
Saulės šiltnamis su šilumos kaupikliu
Minesotos universitetas kartu su ūkininkais išbando „gilios žiemos“ šiltnamius (angl. deep winter greenhouse). Jie taip pat pastatyti rytų-vakarų kryptimi, su stačia stikline pietų siena, kad žiemą sugautų kuo daugiau saulės.
- Šilumos kaupiklis po grindimis. Ventiliatorius siurbia šiltą orą nuo šiltnamio viršaus ir varo jį vamzdžiais per apšiltintą akmenų ar dirvožemio sluoksnį po grindimis. Akmenys ar žemė įšyla, o naktį šiluma grįžta į šiltnamį. Kai šiltnamis perkaista, tas pats kaupiklis padeda jį atvėsinti.
- Vandens statinės kaupia šilumą gerai, jas galima nudažyti juodai, bet jos užima vietos.
- Atsarginis šildytuvas su termostatu (elektrinis ar propano) nustatomas maždaug 7 °C, kad įsijungtų tik tada, kai reikia neleisti temperatūrai nukristi iki nulio, pavyzdžiui, per ilgus apsiniaukusius periodus.
- Papildomas apšvietimas. Žiemą augimą riboja šviesa, todėl padeda LED lempos. Jų šiluma taip pat praverčia.
- Šiltnamis šiltnamyje. Agroplėvelės tunelis virš lysvės šiltnamio viduje sukuria šiltesnį ir pastovesnį mikroklimatą. Taip pradedami auginti pomidorų ir paprikų daigai sausį.
RHS primena, kad indai su vandeniu, kurie turėtų šildyti šiltnamį užšaldami, tikrojo šildytuvo nepakeičia: šildo jie menkai. Kaupiklis veikia tada, kai dieną saulė šiltnamį gerai įšildo.
Drėgmė, pelėsis ir radonas
- Drėgmė. Sandariame žiemos šiltnamyje drėgmę reikia laikyti kuo mažesnę, kad neatsirastų pelėsio ir nepūtų konstrukcijos. Laistykite tiksliai prie šaknų, pavyzdžiui, lašeline sistema, ir šiltnamio neperlaistykite. Ventiliatoriai, maišantys orą, padeda išlyginti drėgmę ir šilumą.
- Pelėsis atsiranda ten, kur kaupiasi kondensatas. Šalinkite drėgmės priežastį ir didinkite oro judėjimą tose vietose.
- Radonas natūraliai yra dirvoje. Šiltnamyje, kurio oras pučiamas per žemę ar akmenis po grindimis, iš dirvos kylančių dujų galima įkvėpti tiesiogiai. Radonas yra antra pagal dažnumą plaučių vėžio priežastis. Jo kiekis įvairiose vietose labai skiriasi, todėl patikimiausia jį išmatuoti pačiame šiltnamyje. Jei radono per daug, daugiau vėdinkite, nors tada šiltnamis sukaups mažiau šilumos.
Ką auginti žiemą
Minesotos patirtimi, žiemos saulės šiltnamyje geriausiai auga šalčiui atsparūs, mažai šviesos reikalaujantys augalai: įvairios salotos, prieskoniniai augalai, kopūstiniai ir azijietiški lapiniai augalai, daigintos sėklos. Kaip užsiauginti mikrožalumynų ant palangės, rašome gide Mikrožalumynai ant palangės.
Kaip išsirinkti įprastą šiltnamį, rašome giduose Šiltnamis sode, Šiltnamio medžiagos ir Šiltnamio vėdinimas, šešėliavimas ir šildymas.
Visi šiltnamių gidai ir darbai per metus vienoje vietoje: Šiltnamiai.
Reikalingi įrankiai
- KastuvasDuobei ir drenažo grioviams kasti.
- Maksimalios ir minimalios temperatūros termometrasKad žinotumėte, kiek šiltnamyje atvėsta naktį.
- GulsčiukasDugno ir sienų nuolydžiams patikrinti.
Dažniausios klaidos
- Duobė kasama ten, kur aukštai gruntinis vanduo.
- Neįrengiamas drenažas, ir vanduo apsemia dugną ar ardo sienas.
- Duobės sienos kasamos statmenai, ir jos byra.
- Kasama nestabiliame šlaite, nors walipini neturi pamatų.
- Prieš šiltnamį stovi medžiai ar pastatai, užstojantys žemą žiemos saulę.
- Iš walipini tikimasi pomidorų žiemą, nors gruodį augalams trūksta šviesos.
- Nepatikrinama, ar į šiltnamį nepatenka radono.
Šaltiniai
- Benson Agriculture and Food Institute, Brigham Young University: Walipini Construction (The Underground Greenhouse), pataisytas leidimas (2002)
- University of Minnesota Extension: Deep winter greenhouses
- University of Minnesota Center for Sustainable Building Research (D. Handeen): How to Operate Your Deep Winter Greenhouse (2023)
- RHS: How to heat a greenhouse efficiently
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: Lietuvos geografinė padėtis