Javai, veja ir pievos ↗

Žydinti pieva iš vietinių augalų

Lietuvos natūraliose pievose auga apie 500 rūšių vietinių augalų. Užsienio mišiniuose dažnai vyrauja mums nebūdingi augalai, todėl pievai verta rinktis vietines rūšis.

6 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Prieš sėją būtinai sunaikinkite daugiametes piktžoles.
  • Žemaūgei pievai: apie 50 % miglinių žolių, 15-30 % pupinių, likusi dalis įvairiažolės.
  • Sėklų reikia nedaug: 15-25 kg/ha, arba 1,5-2,5 g/m².
  • Žemaūgę pievą šienaukite kartą per sezoną, aukštaūgę 1-2 kartus.
  • Nušienautą žolę išgrėbkite: susmulkinta ir palikta ji tręšia dirvą, ir rūšių mažėja.
  • Invazinėms rykštenėms ir lubinams neleiskite subrandinti sėklų: pjaukite juos žydėjimo pradžioje.

Kodėl vietiniai augalai

Užsienio sėklų mišiniuose dažnai vyrauja Lietuvos pievoms nebūdingi augalai. Jie gali neprisitaikyti prie mūsų klimato arba net išstumti vietines rūšis ir taip mažinti įvairovę. Vietiniai, regionui būdingi augalai sukuria tvarų žolyną, kuriame randa prieglobstį vabzdžiai, paukščiai, moliuskai ir kiti gyvūnai.

Rūšis rinkitės pagal tai, kokia bus pieva, kokia dirva ir reljefas. Jei norite atkurti seną natūralią pievą ar įrengti ypatingą, pavyzdžiui, medingųjų augalų juostą ar pievą prie vandens, LAMMC pataria pasitarti su botanikais ar ekologais.

Žemaūgė ar aukštaūgė

Žemaūgė pieva dekoratyvi, užauga nedaug žolės, todėl tinka prie sodybų, pakrantėse, ribinėse juostose, lygumoje ir kalvose. Ji šienaujama vieną kartą per sezoną. Mišinyje apie 50 % sudaro miglinės žolės, 15-30 % pupiniai augalai, likusią dalį įvairiažolės, iš viso 20-45 rūšys. Sėklų norma 15-25 kg/ha.

Žydinti pieva su rausvais žiedais tarp žolių

Žydinti pieva mieste (Glazgo universitetas, Škotija).

Nuotrauka: Rosser1954, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Aukštaūgė pieva tinka derlingesnėje ir drėgnesnėje dirvoje, miško pakraščiuose, užmirkstančiose vietose ir ūkiams su gyvuliais. Ji užauga daug žolės ir šienaujama 1-2 kartus per sezoną. Mišinyje apie 60 % miglinių, apie 20 % pupinių ir apie 20 % įvairiažolių, sėklų norma 20-30 kg/ha. Kad žolynas geriau padengtų dirvą ir susiformuotų velėna, įmaišykite iki 20 % žemaūgių miglinių žolių.

Medingųjų augalų juostai miglinių palikite tik apie 20 %, o daugiau sėkite pupinių ir įvairiažolių.

Augalų rūšys pievai

Keletas LAMMC rekomenduojamų vietinių augalų su žydėjimo mėnesiais.

Žemaūgei pievai

  • Miglinės: avinis eraičinas (5-6), kvapioji gardūnytė (5-8), kiškio ašarėlės (5-7), paprastoji smilga (6-7).
  • Pupiniai: baltasis dobilas (5-9), paprastasis garždenis (5-9), paprastasis perluotis (5-7).
  • Įvairiažolės: raudonoji žiognagė (5-6), keturbriaunis čiobrelis (6-9), didžiažiedė juodgalvė (6-9), mažasis barškutis (6-8), pavasarinė raktažolė (4-5), paprastoji žemuogė (5), smiltyninis gvazdikas (6-8), vaistinė notra (7-8).

Aukštaūgei pievai

  • Miglinės: pievinė miglė (5-7), raudonasis eraičinas (5-6), pievinis pašiaušėlis (4-5).
  • Pupiniai: raudonasis dobilas (6-9), rausvasis dobilas (5-9), mėlynžiedis vikis (6-8), pievinis pelėžirnis (6-7).
  • Įvairiažolės: paprastoji jonažolė (6-10), paprastasis raudonėlis (7-9), paprastoji baltagalvė (6-10), pievinis šalavijas (5-7), geltonasis bobramunis (7-10), ilgalapė veronika (6-9), vaistinis valerijonas (7-8).

Pagal vietą

  • Sausai, nederlingai dirvai: avinis eraičinas (5-6), Bertolonio motiejukas (6-7), smiltyninis esparcetas (6-7), aitrusis šilokas (6-7), keturbriaunis čiobrelis (6-9), paprastoji gvaizdė (5-10), smiltyninė sidabražolė (4-6).
  • Drėgnai ar užmirkstančiai vietai: pūstavaisis dobilas (6-8), raudonoji žiognagė (5-6), paprastoji gyvatžolė (5-7), ilgalapė veronika (6-9), pelkinis snaputis (6-9), šilkažiedė gaisrena (6-7), vaistinis valerijonas (7-8).
  • Po medžių lajomis: pievinė šilagėlė (4-5), lieknoji plukė (5), pušyninė gelteklė (5-6), kalninė austėja (6-7), krūminis kupolis (5-8).

Medingųjų augalų juostai LAMMC rekomenduoja beveik visus pupinius ir daugumą įvairiažolių, o miglinių šiai juostai nežymi. Galima naudoti ir kitus medinguosius augalus, nesančius pagrindiniame sąraše.

Smiltyninis ir Borbašo gvazdikai bei ilgagalvis dobilas yra reti, saugomi augalai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Kai kurių augalų sėklų sunku gauti arba jos brangios: tokius augalus galima pasėti atskirose nedidelėse vietose arba įsėti rankomis.

Dirvos paruošimas

Svarbiausia prieš sėją sunaikinti daugiametes piktžoles, nes jos gali nustelbti pasėtus augalus. Vienametes ar trumpaamžes piktžoles žemaūgėje pievoje suvaldyti lengviau. Aukštaūgė pieva daugiametėms piktžolėms mažiau jautri.

Pievos augalams reikia nederlingos dirvos. Jei dirva derlinga, galima nuimti viršutinį dirvos sluoksnį. Dirvą supurenkite šakėmis, sutrypkite smulkiais žingsneliais ir palikite 4-6 savaitėms nusėsti. Per tą laiką sudygusias piktžoles nuravėkite ir išlyginkite paviršių, kad jis būtų smulkus, trupininis.

Sėja

Pievos mišinius galima sėti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Sunkioje molio dirvoje tinkamesnė pavasario sėja, lengvoje dirvoje rudens.

Priežiūra

Kol pieva įsitvirtina, rauskite augalus, kurių nesėjote, kad jie nenustelbtų trapių pievos gėlių. Nušienautą žolę visada išgrėbkite ir išneškite: taip dirva palaipsniui liesėja, o tai palanku pievos gėlėms.

Mažasis barškutis yra pusiau parazitinis vienametis augalas, kuris silpnina vešlias žoles. Leiskite jam kasmet išbarstyti sėklas, kad jis pievoje išliktų.

Bėdos

  • Žolės nustelbia gėles. Derlingoje dirvoje vešlios miglinės žolės ir kiti stiprūs augalai užgožia trapesnes pievos gėles. Pievos nelaistykite ir netręškite. Prieš sėją dirvą galima nuliesinti: nuimti viršutinį sluoksnį arba sezonui pasėti garstyčių ar rapsų ir juos išrauti, kol nesubrandino sėklų (tai netinka molio ir organinių medžiagų turtingai dirvai). Jau įsitvirtinusioje pievoje vešlias žoles silpnina mažasis barškutis, o derlingoje vietoje padeda papildomas pjovimas rudenį.
  • Žolė susmulkinta ir palikta. Susmulkinta ir paskleista žolė blogina pievos būklę: ji tręšia dirvą, trukdo dygti sėkloms, o dirva tampa palanki didžiajai dilgėlei, krūminiam builiui ir paprastajai garšvai. Čekijos tyrime pievoje, kurią 13 metų šienavo du kartus per metus, augalų rūšių padaugėjo nuo maždaug 30 iki 42, o kasmet smulkinamoje sumažėjo iki 27. Smulkinant žūva ir beveik visi žolėje gyvenantys bestuburiai. Nušienautą žolę palikite kelioms dienoms, kad išbyrėtų sėklos, tada sugrėbkite ir išneškite.
  • Pieva nešienaujama. Pievai reikia nuolatinio trikdymo, šienavimo ar ganymo. Apleistose pievose didžiausius sąžalynus sudaro invaziniai augalai: rykštenės, lubinai, šiušelės.
  • Piktžolės pirmaisiais metais. Daugiametė pieva gražiai pražysta tik po dvejų ar daugiau metų. Pirmą vasarą pievą reguliariai pjaukite: praėjus 6-8 savaitėms po sudygimo nupjaukite iki 5 cm ir kartokite kas du mėnesius. Rūgštynes, usnis ir dilgėles išrauskite, kol nesubrandino sėklų, o dilgėles silpnina ir dažnas pjovimas. Dirvinė usnis iš mažo šaknies gabalėlio per dvejus metus gali užimti 20 m plotą. Vejos herbicidų nenaudokite: jie sunaikins ir pievos gėles.
  • Netinkamas šienavimo laikas. Ankstesnis šienavimas palankesnis pavasarį žydintiems augalams, vėlesnis vasarą žydintiems. Pievą palikite, kol dauguma augalų peržydės ir subrandins sėklų, o pakraštyje palikite nešienautą juostą vabzdžiams ir kitiems gyvūnams. Prieš pjaudami patikrinkite, ar aukštoje žolėje nesislepia gyvūnai.

Invaziniai augalai

Invazinius augalus auginti, dauginti, jais prekiauti ir juos sėti ar sodinti gamtoje draudžiama, o naikinti savo žemėje jokių leidimų nereikia. Į naujas vietas jie dažnai patenka su sėklomis ir šakniastiebiais užterštu dirvožemiu, o tankiažiedė rūgštynė išplito su užterštomis pašarinių žolių sėklomis.

  • Kanadinė ir didžioji rykštenės. Sudaro didelius sąžalynus ir nustelbia daugumą vietinių pievos augalų. Pjaukite bent du kartus: vasarą, vos pradėjus žydėti, ir rudenį, kai atžėlę augalai vėl žydi. Nupjautą žolę sugrėbkite, išdžiovinkite ir kompostuokite, o jaunus augalus išraukite. Reguliariai pjaunami sąžalynai išretėja, bet didžiosios rykštenės visiškai neišnyksta. Iki žydėjimo pradžios nupjautas dalis galima saugiai kompostuoti.
  • Gausialapis lubinas. Praturtina dirvą azotu ir išstumia pievos augalus. Pavienius augalus žydėjimo pradžioje iškaskite su visomis šaknimis ir išdžiovinkite, o didesnius plotus pjaukite bent du kartus per metus ir visą vasarą šalinkite atželiančius žiedynus. Svarbiausia neleisti subrandinti sėklų: jos dirvoje ilgai išlieka daigios. Peržydėjusių, ankštis užmezgusių augalų dalis išdžiovinkite ir sudeginkite.
  • Sosnovskio barštis. Labiausiai kenkia pievoms. Jo sultys saulėje sukelia odos uždegimą ir pūsles, todėl dirbkite su akiniais, respiratoriumi, pirštinėmis ir uždarais drabužiais, geriausia vakare ar apsiniaukus. Pavienius augalus iškaskite pavasarį, kai tik išauga lapai, nukirsdami 10-15 cm gylyje esantį šaknies gumbą, ir kartokite 3-5 metus. Jei pjaunate, pjaukite nuo vasaros pradžios iki rudens ne rečiau kaip kas tris savaites. Augalus su sėklomis išdžiovinkite ir sudeginkite.
  • Raukšlėtalapis erškėtis. Vieną kartą nukirsti krūmai ima auginti šakniastiebius ir plinta dar sparčiau. Pjaukite bent tris kartus per metus (pavasarį, vasarą ir rudens pradžioje), pavienius krūmus iškaskite anksti pavasarį ir tęskite, kol nebeišauga naujų ūglių.
  • Vienametė šiušelė. Apleistose pievose kartais tampa vyraujančiu augalu. Pavienius augalus išraukite žydėjimo pradžioje, o plotus pjaukite ne rečiau kaip kas 3 savaites bent 5 metus.
  • Tankiažiedė rūgštynė. Pjaukite žydėjimo pradžioje, maždaug birželio pradžioje: nupjauti augalai labai retai užaugina naujus žiedynus. Pavienius augalus iškaskite.
  • Bitinė sprigė. Auga drėgnose pievose. Išraukite žydėjimo pradžioje arba per vasarą pjaukite bent tris kartus. Išrautus augalus išneškite iš drėgnos vietos, nes stiebai gali vėl prigyti.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasDaugiamečių piktžolių šaknims iškasti.
  • GrėblysPaviršiui išlyginti prieš sėją.
  • DalgisPievai nušienauti.

Dažniausios klaidos

  • Sėjamas užsienio mišinys, kuriame vyrauja Lietuvos pievoms nebūdingi augalai.
  • Neišnaikinamos daugiametės piktžolės, ir jos nustelbia pasėtus augalus.
  • Pieva sėjama derlingoje, ką tik patręštoje dirvoje.
  • Nušienauta žolė paliekama pievoje arba susmulkinama ir paskleidžiama.
  • Pieva palaistoma ir patręšiama, ir vešlios žolės nustelbia gėles.
  • Pieva paliekama nešienaujama, ir ją užkariauja invaziniai augalai.

Šaltiniai

  1. LAMMC: Vietinių augalų rūšių parinkimas kraštovaizdžio elementų žolynams (2025)
  2. RHS: Creating wildflower meadows
  3. RHS: Wildflower meadow maintenance
  4. Plantlife: How to Manage a Meadow
  5. Plantlife: How to control Problem Plants like Thistles and Nettles
  6. LIFE IP-PAF Naturalit: Žolės smulkinimo poveikis pievų buveinėms ir biologinei įvairovei (2022)
  7. Visuotinė lietuvių enciklopedija: gvazdikas
  8. Visuotinė lietuvių enciklopedija: dobilas
  9. INVA, Invazinių rūšių informacinė sistema (Aplinkos ministerija): Kanadinė rykštenė
  10. INVA: Didžioji rykštenė
  11. INVA: Gausialapis lubinas
  12. INVA: Sosnovskio barštis
  13. INVA: Raukšlėtalapis erškėtis
  14. INVA: Vienametė šiušelė
  15. INVA: Tankiažiedė rūgštynė
  16. INVA: Bitinė sprigė
  17. Gamtos tyrimų centras (Z. Gudžinskas): Gausialapiai lubinai (2023)
  18. Gamtos tyrimų centras (Z. Gudžinskas): Rykštenių auksu nuspalvintų rudenėjančių laukų klastingas grožis (2023)
  19. Gamtos tyrimų centras (Z. Gudžinskas): Sosnovskio ir Mantegacio barščiai (2023)
  20. Gamtos tyrimų centras (Z. Gudžinskas): Raukšlėtalapiai erškėčiai (2023)
  21. Aplinkos ministerija: Invazinių rūšių naikinimo atmintinės (2025)