Daržovės ↗

Kas šalia ko auga: augalų kaimynystė darže ir sode

Internete gausu lentelių, kas su kuo „draugauja“, bet tyrimais patvirtinta tik dalis. Naudingiausi deriniai paprasti: greitai augančios daržovės tarp lėtų, gėlės naudingiems vabzdžiams ir atstumas nuo augalų, per kuriuos plinta ligos.

5 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Daug populiarių derinių tyrimais nepatvirtinta. Mišrus daržas su įvairiais augalais ir gėlėmis kenkėjams vis tiek sunkesnis nei vienos kultūros lysvės.
  • Greitai augančias salotas, ridikėlius ar špinatus sėkite tarp lėtai augančių daržovių ir nuimkite, kol jos neužgožtos.
  • Lobularia maritima tarp salotų mažina amarų, o bazilikai ir serentys šalia pomidorų tripsų. Serentys nuo kolorado vabalų nepadeda.
  • Pomidorų, paprikų, bulvių, obelų nesodinkite po riešutmedžiais, ypač juodaisiais: jų šaknys ir lapai išskiria jugloną.
  • Kriaušių ir kazokinių kadagių, serbentų ir veimutinių pušų, aviečių ir gervuogių nesodinkite greta: per juos plinta ligos ir kenkėjai.

Kiek tame tiesos

Augalų kaimynystė, kai šalia sodinami vienas kitam naudingi augalai, darže taikoma seniai. RHS vertinimu, dauguma jai priskiriamų naudų tikriausiai egzistuoja, bet ne kiekvienai daržovei ir ne kiekvienu atveju. Minesotos universitetas perspėja, kad internetinėse lentelėse dažnai pateikiami tyrimais nepatvirtinti deriniai.

Geriausiai kaimynystė veikia kartu su kitais būdais: mulčiu iš savo komposto ir kuo mažesniu dirvos kasimu. Kaip įrengti tokį daržą, rašome gide Daržas be kasimo.

Vietos taupymas

Patikimiausia nauda: į tą pačią lysvę telpa daugiau.

  • Greitos daržovės tarp lėtų. Salotas ar ridikėlius sėkite tarp Briuselio kopūstų ar kukurūzų: jie bus nuimti, kol dideli augalai jų neužgoš.
  • Ankstyvos, paskui vėlyvos. Anksti pavasarį pasėkite salotų, špinatų ar bazilikų, o kai jos bręsta, į tą pačią lysvę persodinkite pomidorų ar paprikų daigus. Kol nuimsite ankstyvąsias, vėlyvųjų lapija jau dengs dirvą: mažiau piktžolių, dirvoje visą laiką gyvos šaknys.
  • Skirtingo gylio šaknys. Giliai įsišaknijančias morkas sėkite tarp sekliai įsišaknijančių svogūnų: nė vieni neužstoja kitiems šviesos. Morkos ir bulvės purena suslėgtą dirvą, o pomidorai ir melionai vandenį ir maisto medžiagas pasiima iš gilesnių sluoksnių.
  • Ankštiniai. Žirniai, pupelės ir dobilai pasisavina azotą iš oro, todėl reikia mažiau trąšų.

Kas patvirtinta prieš kenkėjus

Pakelta lysvė su salotomis, pomidorais, bazilikais ir oranžiniais serenčiais

Mišri lysvė: salotos, pomidorai, bazilikai, serentys ir gvaizdūnės. Įvairiuose augaluose kenkėjams sunkiau rasti savo augalą.

Nuotrauka: Srl, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Augalai kenkėjus veikia trimis būdais: kvapu (atbaido, privilioja ar užmaskuoja kitų augalų kvapą), pritraukdami plėšriuosius vabzdžius ir parazitoidus arba tiesiog įvairove, kai kenkėjui sunkiau rasti savo augalą tarp kitų aukščių, spalvų ir lapų. Tyrimais patvirtinti šie deriniai:

Daržovė Kaimynas Poveikis
Salotos Lobularia maritima Mažiau amarų: jos žiedai pritraukia amarų priešus
Pomidorai Bazilikai, serentys (Tagetes) Mažiau tripsų. Serentys atbaido ir baltasparnius, bet panašiai veikia ir pomidorų maišymas su kitais augalais
Kopūstai, brokoliai Garstyčios, rukola, rapsai, pekininiai kopūstai Gaudyklė spragėms: jos labiau puola aštresnius kopūstinius. 3 ir daugiau rūšių kartu veikia geriau nei viena
Briuselio kopūstai Šalavijai, čiobreliai Mažiau kopūstinių kandžių (patvirtinta šiltnamyje)
Brokoliai Čiobreliai, svogūnai, nasturtės Mažiau kopūstus graužiančių vikšrų
Kopūstai Serentys, svogūnai, nasturtės Mažiau kopūstus graužiančių vikšrų
Kopūstai, žiediniai kopūstai Žemi dobilai tarp eilių Kopūstinė musė augalą randa pagal lapų vaizdą, o dobilų danga ją klaidina
Moliūgai, cukinijos Gausiai žydinčios gėlės Daugiau kamanių ir kitų apdulkintojų, geresnis apdulkinimas
Smulkūs balti Lobularia maritima žiedai

Lobularia maritima: jos žiedai pritraukia amarų priešus.

Nuotrauka: Alvesgaspar, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Gėlės naudingiems vabzdžiams. Žiedmusių (sirfidų) lervos suėda daugybę amarų, o suaugusias muses traukia įvairūs žiedai. Todėl paprasčiausia daržą apsodinti įvairiomis gėlėmis: jos padės ir be konkrečių derinių. Plačiau gide Apdulkintojai ir naudingi vabzdžiai sode.

Kas nepatvirtinta

  • Serentys nuo kolorado vabalų. Keli tyrimai parodė, kad jie bulvių nuo kolorado vabalų neapsaugo.
  • Serentys ar svogūnų laiškai nuo spragių. Tyrimų beveik nėra, o kai kurie tam prieštarauja.
  • Svogūnai nuo morkinės musės. Teigiama, kad svogūnų kvapas neleidžia musei rasti morkų, bet RHS tai pateikia tik kaip teiginį, be įrodymų.
  • Česnakai nuo amarų ant braškių ar rožių: tik spėjimas.

Trys seserys

Kukurūzai, pupelės ir moliūgai auginami kartu: kukurūzai laiko vijoklines pupeles, pupelės pasisavina azotą, o moliūgų lapai dengia dirvą ir slopina piktžoles. RHS vertinimu, nėra aišku, ar derlius didesnis nei auginant atskirai. Tikroji nauda: taupoma vieta ir nereikia atramų pupelėms. Derinys veikia tik tada, kai augalams užtenka vietos. Kaip auginti kukurūzus, rašome gide Cukriniai kukurūzai.

Kas negali augti šalia riešutmedžių

Juodasis ir pilkasis riešutmedžiai išskiria jugloną: jo daugiausia pumpuruose, lapuose, stiebuose, riešutų kevaluose ir šaknyse. Graikinis riešutmedis jugloną gamina taip pat, tik mažiau. Daugiausia juglono susikaupia tiesiai po medžiu, kur daugiausia šaknų ir pūvančių lapų bei kevalų. Jautrūs augalai nukenčia, kai jų šaknys liečiasi su riešutmedžio šaknimis.

Didelis juodasis riešutmedis vejoje

Juodasis riešutmedis (Juglans nigra): po jo laja juglono daugiausia.

Nuotrauka: Adrian S Pye, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons

Jautrūs: pomidorai, paprikos ir bulvės, o iš sodo augalų obelys, bijūnai, rododendrai, hortenzijos, alyvos, kukmedžiai, pušys ir eglės.

Atsparūs: pupelės, burokėliai, morkos, kukurūzai, moliūgai, melionai, svogūnai, pastarnokai, iš vaismedžių vyšnios, slyvos, persikai ir cidonijos (Cydonia).

Šie sąrašai sudaryti iš stebėjimų, o ne bandymų, todėl kartais skiriasi. Požymiai: lapai gelsta ir greitai vysta net drėgnoje dirvoje, augalas gali visai žūti. Nuo sausros vystantis augalas atsigauna palaistytas, nuo juglono vėliau sezone nebeatsigauna.

  • Daržą įrenkite toliau nuo riešutmedžių šaknų zonos.
  • Jei kitos vietos nėra, darykite pakeltas lysves: dugną išklokite agrotekstile ir pripildykite naujos žemės.
  • Nemulčiuokite riešutmedžio lapais, žieve, mediena ar riešutų kevalais, nekaupkite jų prie lysvių.
  • Laidžioje, gerai aeruojamoje dirvoje su daug organinių medžiagų juglonas suyra greičiau.
  • Nukirtus riešutmedį, juglonas iš pūvančių šaknų gali išsiskirti dar ne vienus metus, todėl jautrių augalų iškart nesodinkite.

Kaip auginti riešutmedžius, rašome puslapyje Riešutmedžiai.

Kas platina ligas kaimynams

Kai kurios ligos ir kenkėjai pereina nuo vieno augalo ant kito, todėl tokių augalų nesodinkite greta:

  • Kriaušės ir kazokiniai kadagiai. Kriaušių rūdys plinta nuo kazokinių kadagių, todėl jų neturi augti arčiau kaip 300 m nuo kriaušių. Plačiau gide Kriaušių ligos ir kenkėjai.
  • Serbentai ir veimutinės pušys. Per veimutines pušis plinta veimutrūdė, kuri labiausiai pažeidžia juoduosius serbentus. Viksvinių rūdžių sukėlėjas gyvena ant viksvų. Plačiau gide Serbentų ligos ir kenkėjai.
  • Avietės ir gervuogės. Turi tuos pačius kenkėjus (avietinį amarą, avietinį žiedgraužį, paprastąjį avietinuką), todėl aviečių nesodinkite šalia gervuogių. Avietinis žiedgraužis kenkia ir braškėms. Plačiau gide Aviečių ligos ir kenkėjai.

Kad ligos ir kenkėjai nesikauptų dirvoje, daržoves kasmet keiskite vietomis: kaip, rašome gide Daržo sėjomaina.

Medžiai ir daržas

Daržą įrenkite atokiau nuo medžių ir krūmų: jie konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų ir užstoja šviesą. Kaip suplanuoti daržą ir kiek ko auginti, rašome gide Daržo planas, o kokiais atstumais nuo kaimyno ribos galima sodinti medžius ir krūmus, gide Medžių ir krūmų atstumai nuo sklypo ribos.

Dažniausios klaidos

  • Tikima „draugystės lentelėmis“ iš interneto, kuriose dauguma derinių niekada nebuvo tirti.
  • Pomidorai ar bulvės sodinami po riešutmedžiu arba mulčiuojami riešutmedžio lapais.
  • Daržas įrengiamas po medžiais, kurie užstoja šviesą ir atima vandenį.
  • Kriaušės sodinamos netoli kazokinių kadagių, serbentai šalia veimutinių pušų.

Šaltiniai

  1. RHS (G. Barter): Three ways to use companion planting
  2. University of Minnesota Extension (N. Hoidal): Companion planting in home gardens
  3. Penn State Extension (J. Sellmer): Landscaping and Gardening Around Walnuts and Other Juglone Producing Plants
  4. University of Wisconsin-Madison Extension (B. Spangenberg): Black Walnut Toxicity to Plants
  5. LAMMC: Kriaušės, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės (A. Valiuškaitė, J. Lanauskas)
  6. LAMMC: Juodieji serbentai, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės (A. Valiuškaitė)
  7. LAMMC: Avietės, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės
  8. Buskų medelynas: Gervuogės (veislės, sodinimo ir genėjimo ypatumai)
  9. UNH Cooperative Extension (O. Wells): The Vegetable Garden, Chapter 10
  10. Visuotinė lietuvių enciklopedija: kriaušės