Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Capsicum annuum
Šiltnamyje paprikoms daugiausia žalos daro sultis čiulpiantys kenkėjai, ypač kai karšta ir sausa, o drėgname, tankiame ir nevėdinamame šiltnamyje plinta pilkasis ir fuzariozinis puviniai. Virusai dažniausiai atkeliauja su sėklomis ar daigais ir plinta per rankas. Daug bėdų, kurios atrodo kaip ligos, iš tikrųjų kyla dėl temperatūros, laistymo ar mitybos.

Nuotrauka: Forest and Kim Starr, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons
Santrauka
- Amarų kolonijų ieškokite ūglių viršūnėse ir apatinėje lapų pusėje kas savaitę.
- Voratinklinės erkės ir baltasparniai mėgsta karštą, sausą šiltnamį: palaikykite 70-80 % oro drėgmę.
- Pilkasis puvinys plinta drėgname ir tankiame šiltnamyje: vėdinkite ir iš karto šalinkite nykstančias augalų dalis.
- Puviniai plinta, kai oro drėgmė didesnė nei 85 % ir ant augalų stovi vanduo: vėdinkite ir supuvusius vaisius iš karto pašalinkite.
- Paprikų virusai plinta su sėklomis, daigais ir per rankas: pirkite sveikas sėklas, rinkitės atsparias veisles, užkrėstus augalus sunaikinkite.
- Vytulio sukėlėjas gyvena dirvoje ilgai, todėl paprikų ir kitų bulvinių augalų toje pačioje vietoje neauginkite bent 3-4 metus.
Pirmiausia: ar tai tikrai liga?
Daugelį paprikų bėdų sukelia ne grybai ar kenkėjai, o netinkamos sąlygos: bloga dirvos struktūra, netinkamas laistymas, maisto medžiagų trūkumas ar perteklius, per žema ar per aukšta temperatūra, šviesos trūkumas. Tokie sutrikimai silpnina augalą ir sudaro sąlygas plisti infekcinėms ligoms.
Krentančios užuomazgos, besisukantys lapai, viršūninis puvinys (paprikose jis atsiranda vaisių šonuose, ne viršūnėje) ar trūkinėjantys vaisiai dažniausiai yra būtent tokios kilmės. Jų priežasčių lentelę rasite gide Paprikos šiltnamyje.
Amarai
Ant paprikų dažniausiai būna persikinis ir bulvinis amarai. Tai minkštakūniai, kriaušės formos vabzdžiai, iki 3 mm ilgio, sparnuoti arba besparniai. Persikinis amaras būna nuo žalios iki rausvos spalvos, bulvinis lieknesnis, ilgesnėmis kojomis ir judresnis. Kolonijos dažniausiai įsikuria apatinėje lapų pusėje, apatinėje augalo dalyje.

Persikinis amaras (Myzus persicae).
- Kaip greitai dauginasi. Šiltu oru viena patelė per dieną gali atvesti iki 12 jauniklių, kurie suauga greičiau nei per 2 savaites. Vasarą viena karta gali išsivystyti per savaitę.
- Žala. Gausūs amarai išsiurbia tiek sulčių, kad lapai susisuka, vysta, o augalas gali net žūti. Jautriausi daigai, bet gausūs amarai gali sunaikinti bet kokio dydžio paprikas. Amarai išskiria lipčių, ant kurio auga juodi suodiniai grybai, ir tokie vaisiai netinka parduoti. Abi amarų rūšys perneša bulvių virusines ligas.
- Kur žiemoja. Persikinio amaro kiaušinėliai žiemoja ant persikų, slyvų, abrikosų ar vyšnių žievės, bulvinio amaro ant rožių.
Ką daryti:
- kas savaitę apžiūrėkite ūglių viršūnes ir apatinę lapų pusę, kad pastebėtumėte kolonijas, kol jos dar mažos;
- mažas kolonijas tiesiog sutraiškykite pirštais;
- amarus naikina boružės, auksaakės, sirfidės ir parazitinės vapsvos; šiltnamiams galima įsigyti biologinių priemonių: sirfidžių ir auksaakių lervų bei parazitinių vapsvų;
- insekticidai dažnai sunaikina ir naudingus vabzdžius, o amarai po to atsiranda vėl;
- virusais užsikrėtusius augalus sunaikinkite, kad liga neplistų toliau.
Voratinklinės erkės
Šiltnamio voratinklinė erkė (Tetranychus urticae) gali būti vienas labiausiai varginančių šiltnamio kenkėjų ir maitinasi ir paprikomis. Erkės iki 1 mm dydžio, vos matomos plika akimi. Nepaisant pavadinimo, jos dažniausiai gelsvai žalios su dviem tamsiomis dėmėmis, o rudenį tampa oranžiškai raudonos.
- Požymiai. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių šviesių taškelių. Apatinėje lapų pusėje matyti daugybė mažyčių erkių, baltų išnarų ir kiaušinėlių lukštų: geriausiai juos įžiūrėsite pro 10 kartų didinantį lęšį. Gausiai užpuolus, augalus apraizgo plonas voratinklis, lapai netenka žalios spalvos, džiūsta ir krenta, augalas gali žūti.

Voratinklinės erkės ir jų kiaušinėliai, smarkiai padidinta.

Erkių pažeisti agurko lapai: viršutinėje pusėje smulkūs šviesūs taškeliai.
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Sąlygos. Erkės klesti, kai šilta ir sausa. 10 °C temperatūroje vienai kartai išsivystyti reikia apie 55 dienų, o 21 °C tik 12 dienų, todėl karštame, sausame ir tankiame šiltnamyje žala didėja labai greitai. Paprikų lapus susukti gali ir erkės, ir amarai.
Ką daryti:
- neleiskite šiltnamiui perdžiūti: per sausame ore ant paprikų atsiranda erkių, o paprikoms tinkamiausia 70-80 % oro drėgmė. Didesnė drėgmė mažina riziką, bet pati viena erkių nesunaikina;
- vasaros pabaigoje pašalinkite labai pažeistus augalus, kol erkių patelės dar nepasislėpė žiemoti;
- prieš pavasarį išneškite augalų liekanas, senus kuoliukus, atramas ir raiščius, o tuščią šiltnamį išvalykite dezinfekuojančia priemone;
- naikinkite piktžoles šiltnamyje ir aplink jį: ant jų erkės taip pat gali gyventi;
- biologinė priemonė: plėšriosios erkės Phytoseiulus persimilis, kurios minta visomis voratinklinių erkių stadijomis.
Baltasparniai
Šiltnamio baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum) minta daugeliu šiltnamio augalų, tarp jų paprikomis, pomidorais ir agurkais. Šiltnamyje jis aktyvus ištisus metus.
- Požymiai. Pajudinus augalą, pakyla debesėlis smulkių, apie 1,5 mm baltasparnių vabzdžių. Apatinėje lapų pusėje matyti plokščių, ovalių, kreminės spalvos žvynelių pavidalo lervų. Suaugėliai ir lervos išskiria lipnų lipčių, ant kurio auga juodi suodiniai grybai.

Šiltnamio baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum), apie 1,5 mm.
Nuotrauka: NobbiP, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Sąlygos. Baltasparniai mėgsta šilumą. 10 °C temperatūroje viena karta vystosi kelis mėnesius, o 21 °C maždaug tris savaites.
Ką daryti:
- baltasparniai į šiltnamį dažnai patenka su naujais augalais, todėl naujus daigus pirmiausia apžiūrėkite ir, jei galite, kurį laiką laikykite atskirai;
- iš šiltnamio išneškite nereikalingus augalus, kuriais baltasparniai gali maitintis;
- gerai vėdinkite: tai stabdo suodinių grybų augimą;
- žiemą išvalykite šiltnamį, kad liktų mažiau žiemojančių vabzdžių;
- geltonos lipnios gaudyklės padeda stebėti suaugėlių skraidymą, bet jų nesunaikina, be to, į jas pakliūva ir naudingi vabzdžiai;
- biologinė priemonė: parazitinė vapsvelė Encarsia formosa. Ją reikia išleisti anksti, kol kenkėjų dar nedaug, nes greito poveikio ji neduoda. Parazito pažeistos baltasparnių lervos pajuoduoja.
Pilkasis puvinys
Pilkąjį puvinį sukelia grybas Botrytis cinerea, kurio sporos ore yra visada. Jis dažniausiai patenka per žaizdas arba užpuola nusilpusius augalus, bet drėgnose sąlygose užkrečia ir sveikus. Šiltnamyje, kur drėgna ir tanku, liga plinta labai greitai.
- Požymiai. Drėgname ore ant nykstančių pumpurų, lapų, žiedų ar vaisių auga pūkuotas pilkai rudas pelėsis. Paprikų vaisiai pūva, puvinys plečiasi. Ant pažeistų dalių susidaro smulkūs juodi sėklas primenantys dariniai, kurių dažnai nepastebima. Jei oras sausesnis, pažeidimai lieka atskiromis dėmėmis, jei drėgnas, plinta greitai.

Pilkojo puvinio pažeista paprika.
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Stiebai ir vaisiai. Į stiebą grybas patenka pro žaizdas: susidaro alyvuogių žalumo dėmės, kurios gali apjuosti stiebą, ir augalas žūsta. Vaisiai dažniausiai pradeda pūti nuo taurelės arba nuo žaizdų. Puvinys būna vandeningas, šviesiai rudas, o ant jo gali susidaryti juodi kieti 4-11 mm dariniai.
- Sąlygos. Kai oro drėgmė šiltnamyje per didelė, ant paprikų vaisių atsiranda pelėsis, jie pūva. Vaisių puvinys dažniausias, kai apsiniaukę, vėsu ir drėgna, o augalai pasodinti tankiai.
Ką daryti:
- iš karto šalinkite ir išneškite nykstančius ir nudžiūvusius lapus, pumpurus ir žiedus, nepalikite jų šiltnamyje;
- pažeistas dalis šalinkite atsargiai, nes sporos labai lengvai pasklinda; jei galite, prieš nuimdami ar iškart nuėmę įdėkite jas į maišelį;
- mažinkite drėgmę vėdindami ir nesodinkite augalų per tankiai: oro drėgmė neturėtų pakilti virš 85 %, o ant augalų ir vaisių neturėtų stovėti vanduo.
Fuzariozinis stiebų ir vaisių puvinys
Šią ligą sukelia Fusarium genties grybai, dažniausiai Fusarium solani.
- Ant stiebų, dažniausiai ties bambliais arba žaizdomis, atsiranda minkštų tamsiai rudų ar juodų dėmių.
- Ant vaisių aplink taurelę susidaro juodų vandeningų dėmių, kurios plinta vaisiaus šonais. Dėmės įdubusios, bet kietos, minkštimas po jomis šviesiai rudas, su ryškia riba. Drėgname ore ant jų matyti balta, rausva ar gelsva grybiena.
- Kada. Dažniausiai pažeidžiami nusilpę ar sužaloti vaisiai. Sporas išnešioja oras ir vanduo.
Ką daryti:
- šiltnamį laikykite švarų, ligotus augalus atsargiai išneškite ir sunaikinkite;
- vėdinkite, kad oras judėtų, o drėgmė nepakiltų virš 85 %;
- saugokite, kad nesužalotumėte vaisių ir stiebų, vaisius skinkite su koteliu;
- iš karto šalinkite sužalotus, kenkėjų pažeistus, saulės nudegintus ar viršūninio puvinio pažeistus vaisius, taip pat supuvusius ar tarp lapų įstrigusius vaisius.
Vidinis vaisių puvinys
Vidinį vaisių puvinį dažniausiai sukelia grybas Fusarium lactis. Jis užkrečia žydint: ant purkos nusėdusios sporos per kelias valandas sudygsta, grybas auga piestelės kanalu žemyn ir sukelia puvinį besivystančio vaisiaus viduje.
- Požymiai. Viduje vaisius pūva šviesiai rudai, dažnai su balta ar persikų spalvos grybiena, kuri gali apaugti ir sėklas. Iš išorės kartais matyti nedidelė įdubusi ruduojanti dėmelė, bet dažnai nematyti nieko, todėl puvinys paaiškėja tik perpjovus vaisių.
- Plitimas. Sporas išnešioja oras ir vanduo.
Ką daryti:
- šildymu, vėdinimu ir ventiliatoriais neleiskite susidaryti per didelei drėgmei ir kondensatui;
- supuvusius vaisius ir vaisius, įstrigusius tarp lapų, pašalinkite;
- pataisykite laistymo sistemos nuotėkius, neleiskite vandeniui telktis šiltnamyje;
- prieš darbą šiltnamyje ir po darbo su ligotais augalais nusiplaukite rankas muilu, o genėjimo įrankius reguliariai dezinfekuokite, ypač pereidami nuo ligotų augalų prie sveikų;
- sezono pabaigoje kruopščiai išvalykite takus, sienas ir įrangą.
Miltligė
Paprikų miltligę sukelia grybas Leveillula taurica. Tai ne ta pati miltligė, kuria serga agurkai: ji iki 18-21 dienos auga lapo viduje ir tik tada pasirodo, todėl ją pastebėjus daug lapų jau būna užkrėsta. Šis grybas gali užkrėsti ir pomidorus bei baklažanus, o iš viso daugiau kaip 1000 augalų rūšių.
- Požymiai. Apatinėje lapo pusėje atsiranda pūkuotų baltų dėmių, kurios ilgainiui paruduoja. Viršutinė lapo pusė atrodo sveika arba su išsiliejusiomis gelsvomis dėmėmis. Labai pažeisti lapai nudžiūsta ir nukrinta, augalas gali žūti. Vaisių ir stiebų liga nepažeidžia.
- Kur ieškoti. Pirmiausia serga senesni, apatiniai lapai, o augalai jautresni, kai paauga. Ankstyvą užsikrėtimą lengviau pamatyti, lapą pakėlus prieš šviesą.
- Sąlygos. Užsikrėsti augalai gali esant 19-33 °C, tiek drėgname, tiek sausame ore. Sporas išnešioja oro srovės, liga gali atkeliauti nuo piktžolių ir dekoratyvinių augalų, net ant drabužių.

Miltligės (Leveillula taurica) pažeistas paprikos lapas.
Nuotrauka: Dr. Parthasarathy Seethapathy, Amrita School of Agricultural Sciences, CC BY 3.0, Wikimedia Commons
Ką daryti:
- jei liga kartojasi, klauskite sėklų tiekėjų apie miltligei atsparias veisles;
- sezono pabaigoje išneškite ir sunaikinkite visas augalų liekanas;
- naikinkite piktžoles aplink šiltnamį, dekoratyvinių ir atvežtinių atogrąžų augalų šiltnamyje nelaikykite;
- vėdinkite, kad mažėtų drėgmė ir judėtų oras, ir reguliariai apžiūrėkite apatinę lapų pusę.
Britų Kolumbijoje (Kanada) ši liga laikoma viena žalingiausių šiltnamių paprikų ligų, o Albertos specialistai rašo, kad Kanadoje ji nedažna. Ar ji paplitusi Lietuvos šiltnamiuose, duomenų neradome.
Virusai
Virusais užsikrėtusių augalų išgydyti neįmanoma, todėl svarbiausia jų neįsinešti ir neišplatinti.
- Paprikų švelniojo margumo virusas (PMMoV) paplitęs visur, kur auginamos paprikos. Kol augalai neveda vaisių, jį sunku pastebėti: požymiai ant lapų panašūs į magnio ar mangano trūkumą. Vėliau jaunos viršūnės skursta, ant jų matyti ryški gelsvai žalia mozaika. Vaisiai būna gumbuoti, smailėjančiais galais, nokdami nusispalvina dryžiais ar žaliomis dėmėmis, ant jų gali atsirasti įdubusių rudų plotų. Virusas plinta su sėklomis, daigais, augalų sultimis ir liekanomis, labai lengvai per rankas, ypač persodinant. Vabzdžiai jo neperneša. Sausose augalų liekanose virusas išlieka iki 25 metų. Pomidorai šiuo virusu neserga.

Paprikų švelniojo margumo viruso pažeisti vaisiai.
Nuotrauka: Pamela Roberts, UF/IFAS, CC BY 2.5, Wikimedia Commons
- Tabako mozaikos virusas (TMV): iš pradžių išilgai pagrindinių lapo gyslų audiniai paruduoja ir žūsta, lapai vysta ir krenta, naujuose ūgliuose matyti mozaika, jie deformuojasi. Suaugę augalai gali būti viruso nešiotojai be jokių požymių. Pomidorų mozaikos virusas sukelia labai panašius požymius.
- Pomidorų dėmėtosios vytulio virusas (TSWV) užpuola apie 300 augalų rūšių. Jį perneša tripsai, ypač vakarinis gėlinis tripsas, todėl paprikoms jis pavojingas tik tada, kai šiltnamyje yra tripsų. Ant lapų atsiranda juosvai rudų apskritų dėmių arba gelsvai rudų dėmių su juodu apvadu. Ant nokstančių vaisių matyti oranžinių ar geltonų dėmių su žaliu apvadu arba žalių dėmių ant prinokusio vaisiaus. Požymius dažniausiai turi tik maždaug trečdalis užkrėsto augalo vaisių.

Pomidorų dėmėtosios vytulio virusas: margi paprikų lapai.
Nuotrauka: Carlos Gonzalez, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Amarų pernešami virusai. Persikinis ir bulvinis amarai perneša bulvių virusines ligas.
Ką daryti:
- sėkite sveikas sėklas ir rinkitės atsparias veisles: veislės, atsparios tabako mozaikos virusui (žymimos TM), iš dalies atsparios ir paprikų švelniojo margumo virusui;
- dirbdami su daigais, rankas merkite į nugriebtą pieną (Albertos specialistai nurodo 100 g litrui): pieno baltymai suriša virusą ir jį inaktyvina. Jei visi augalai veda sveikus vaisius, to daryti nebereikia;
- užkrėstus augalus atsargiai išraukite ir sunaikinkite, ypač jei liga pasirodo sezono pradžioje;
- kovokite su tripsais ir amarais, naikinkite piktžoles šiltnamyje ir aplink jį, dekoratyvinių augalų šiltnamyje nelaikykite.
Bakterinė dėmėtligė
Bakterinę dėmėtligę sukelia Xanthomonas genties bakterijos.
- Požymiai. Apatinėje senesnių lapų pusėje atsiranda smulkių iškilių taškelių, viršutinėje vandeningų dėmelių. Vėliau dėmių vidurys tampa pilkšvai rusvas, o kraštai tamsesni. Lapai pagelsta, paruduoja ir nukrinta, o nukritus lapams vaisius gali nudeginti saulė. Ant vaisių atsiranda smulkių iškilių šiurkščių dėmelių, kurios valgomosios kokybės nekeičia.
- Plitimas. Liga atkeliauja su sėklomis ar daigais, išlieka augalų liekanose ir dirvoje, plinta su tykštančiu vandeniu ir dirbant su šlapiais augalais. Šiltu drėgnu oru dėmės plečiasi, karštu sausu oru liga plinta lėčiau.

Bakterinės dėmėtligės pažeistas paprikos lapas.
Nuotrauka: Scot Nelson, CC0, Wikimedia Commons
Ką daryti: rinkitės atsparias veisles, pirkite sveikas sėklas ir daigus, nelaistykite per lapus, mulčiuokite, labai pažeistas augalo dalis ir sezono pabaigoje visas liekanas pašalinkite, o jei liga buvo stipri, paprikas auginkite kitoje vietoje.
Viršūninis puvinys ir saulės nudegimas
Viršūninis puvinys yra ne infekcinė, o fiziologinė liga: jis neplinta nuo augalo prie augalo, todėl purkšti fungicidais ar insekticidais neveiksminga.

Saulės nudegimas ant paprikos vaisiaus.
Nuotrauka: Don Ferrin, Louisiana State University Agricultural Center, Bugwood.org, CC BY 3.0, Wikimedia Commons
- Kaip atrodo ant paprikų. Iš pradžių atsiranda minkštų dėmelių, kurios virsta įdubusiomis gelsvai rudomis dėmėmis su labai ryškia riba tarp pažeisto ir sveiko audinio. Paprikose jos atsiranda ne tik viršūnėje, bet ir šonuose, dažniausiai apatiniame vaisiaus trečdalyje. Pažeista vieta atrodo lyg nudegusi, todėl liga kartais painiojama su saulės nudegimu, bet nuo saulės nudegęs paviršius pabąla.
- Kodėl atsiranda. Vaisiui laikinai pritrūksta kalcio. Tikras kalcio trūkumas dirvoje retai būna pagrindinė priežastis: dažniausiai kalcio į vaisių nepatenka dėl drėgmės trūkumo ar svyravimų, pažeistų šaknų, per didelės druskų koncentracijos šaknų zonoje. Kalciui patekti į augalą trukdo ir amonio, fosforo, magnio ar natrio druskų perteklius bei per vešlus augimas.
- Ką daryti. Laistykite tolygiai ir giliai, mulčiuokite, nepurenkite dirvos per arti augalų ir per giliai, nepertręškite azotu.
Saulės nudegimas atrodo panašiai: ant saulės apšviestų vaisių atsiranda minkštų gelsvai rudų įdubusių dėmių. Saulės apšviestas vaisius gali būti iki 10 °C šiltesnis už pavėsyje augantį ir įkaisti daugiau nei iki 35 °C, net kai šiltnamyje oras vėsesnis nei 27 °C. Formuokite augalus taip, kad vaisius dengtų lapai, o vasarą šiltnamį pavėsinkite.
Kitų vaisių bėdų (trūkinėjimo, smulkių ar deformuotų vaisių) priežastis rasite gide Paprikos šiltnamyje.
Vytulys
Verticiliozinį vytulį sukelia dirvoje gyvenantis grybas Verticillium dahliae, kuris užpuola šimtus augalų rūšių, tarp jų pomidorus, paprikas ir baklažanus. Pradiniam užsikrėtimui palankūs didelė dirvos drėgmė ir aukšta temperatūra.

Vytulys: pagelsta ir paruduoja viena lapo pusė. Nuotraukoje baklažanas.
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
- Požymiai. Pirmiausia pagelsta senesni lapai, dažnai tik vienoje augalo pusėje. Liga kyla stiebu aukštyn, kol nunyksta didelė augalo dalis ar visas augalas. Perpjovus stiebą ties lapkočio prisitvirtinimo vieta, matyti tamsiai rudi audiniai.
- Ką daryti. Sukėlėjas dirvoje išlieka ilgai, todėl bent 3-4 metus toje vietoje neauginkite paprikų ir kitų bulvinių augalų. Vytuliui atsparių paprikų veislių labai mažai.
Juodoji kojelė ir šaknų ligos
Juodoji kojelė puola daigus. Jei sėjinukai pažeidžiami dar nesudygę, tiesiog matyti plotai, kur niekas nesudygo. Jei sudygę, daigeliai išvirsta, nes grybai sunaikina jų šaknis. Kai kurie užsikrėtę daigai išgyvena, bet vėliau, augalui patyrus stresą, gali sirgti šaknų puviniu. Liga dažnesnė auginant daigus žemėse, kai prasta švara, o ypač kai šaknų zona per šalta ir per šlapia. Geriausia apsauga: kokybiškos šviežios sėklos ir tinkamos daigų auginimo sąlygos.

Rizoktoniozės pažeistas jaunos paprikos stiebo pagrindas.
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Šaknų puviniu užsikrėtę daigai pasodinti lėtai auga ir prastai įsišaknija, o blogiausiu atveju vysta ir pamažu žūsta. Todėl ypač svarbu, kad sezono pradžioje šaknų zonos temperatūra ir laistymas būtų tinkami.
Kai dirva šalta, suslėgta ir per šlapia, paprikoms masiškai krenta žiedai ir užuomazgos, o augalai pradeda sirgti juodąja kojele ir kitomis grybinėmis ligomis. Per šlapioje dirvoje prie šaknų patenka mažiau oro, pablogėja šilumos režimas, augalai serga pašaknio ligomis, miršta lapai. Todėl paprikas laistykite šiltu vandeniu ir saikingai, o dirvą palaikykite purią.
Šliužai
Jaunus paprikų augalus reikia saugoti nuo šliužų ir sraigių. Kaip atpažinti ir naikinti invazinius ispaninius šliužus, rašome gide Ispaniniai šliužai.

Ispaninis arionas, vienas žalingiausių šliužų Lietuvoje.
Nuotrauka: Sq8ju, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Svarbiausia prevencija
- palaikykite paprikoms tinkamą mikroklimatą: oro drėgmė 70-80 %, be didelių temperatūros svyravimų ir skersvėjų. Per sausame šiltnamyje plinta erkės, per drėgname puvinys;
- reguliariai apžiūrėkite ūglių viršūnes ir apatinę lapų pusę;
- vėdinkite ir nesodinkite per tankiai;
- šalinkite nykstančias ir ligotas augalų dalis;
- rudenį išneškite visas augalų liekanas, o tuščią šiltnamį išvalykite. Kaip tai padaryti, rašome gide Pomidorai šiltnamyje.
Reikalingi įrankiai
- Lipnios gaudyklėsGeltonos gaudyklės baltasparnių skraidymui stebėti.
- PeilisLigotoms augalų dalims pašalinti.
- Dezinfekcinis skystisTuščiam šiltnamiui išvalyti prieš naują sezoną.
Dažniausios klaidos
- Kenkėjai pastebimi tik tada, kai lapai jau susisukę ar pabalę.
- Šiltnamis per karštas ir per sausas, ir dauginasi erkės.
- Šiltnamis per drėgnas ir nevėdinamas, ir pūva vaisiai.
- Ligoti lapai ir vaisiai paliekami šiltnamyje.
- Augalų liekanos, kuoliukai ir raiščiai paliekami žiemoti šiltnamyje.
- Supuvę ar sužaloti vaisiai paliekami ant augalų.
- Po ligoto augalo nenusiplovus rankų liečiami sveiki.
- Viršūninis puvinys laikomas infekcine liga ir purškiamas, nors jį sukelia laistymas.
Šaltiniai
- J. Jankauskienė (LSDI): Kad saldžiosios paprikos gausiai derėtų, „Mano ūkis“ (2013)
- University of Wisconsin-Extension: Growing tomatoes, peppers, and eggplants for market (A3687)
- RHS: How to grow sweet peppers
- RHS: Aphids
- RHS: Glasshouse red spider mite
- RHS: Glasshouse whitefly
- RHS: Grey mould
- L. Baranauskaitė (VAAT): Pomidorų, paprikų ir baklažanų viršūninis puvinys, „Mano ūkis“ (2005)
- Alberta Agriculture: Diseases of sweet pepper
- British Columbia Ministry of Agriculture and Food: Powdery mildew of greenhouse peppers (2024)
- Cornell University: Powdery mildew of pepper
- AHDB: Pepper fruit rots, disease recognition and biology
- AHDB: Pepper fruit rots, control
- University of Maryland Extension: Bacterial leaf spot on peppers