Serentys: rūšys, sėja, sodinimas ir priežiūra
Tagetes
Serentys lengvai užauga iš sėklų: sėklos sudygsta per savaitę, o augalai žydi nuo vasaros iki šalnų. Lietuvoje dažniausiai auginami žemi gvazdikiniai ir aukšti didieji serentys.

Santrauka
- Sodinkite saulėje, gerai drenuotoje dirvoje, kurios pH 5,5-7,0.
- Sėkite daigams 4-6 savaites iki sodinimo, didžiuosius 8 savaites, arba tiesiai į lauką po šalnų.
- Gvazdikinius serenčius sodinkite kas 20-25 cm, didžiuosius kas 30-40 cm.
- Prigijusius laistykite kartą per savaitę, giliai, leisdami dirvai kiek pradžiūti.
- Nužydėjusius žiedus skinkite, aukštus didžiuosius serenčius paremkite.
Rūšys
Serentis (Tagetes) yra astrinių šeimos augalų gentis, kurioje žinoma apie 40 rūšių. Savaime jie auga Šiaurės ir Pietų Amerikoje, o Meksikoje auginami jau daugiau kaip 2000 metų. Lapai 1-3 kartus plunksniškai suskaidyti, dažniausiai stipraus kvapo. Žiedai susitelkę į graižus: kraštiniai liežuviškieji būna geltoni, oranžiniai, raudonai rudi, retai balti.
Lietuvoje labai dažnai auginami du serenčiai:
- Gvazdikinis serentis (Tagetes patula): žemi, krūmiški, 15-45 cm aukščio augalai su iki 5 cm skersmens graižais. Graižai būna paprasti (viena eilė kraštinių žiedų), anemoniniai (platūs kraštiniai žiedai ir raukšlėtas vidurys) arba kuoduoti (tankus raukšlėtas kuokštas viduryje), geltoni, oranžiniai ar raudonai rudi. Lietų jie pakelia geriau nei didieji. Gvazdikinis serentis kartais sulaukėja.
- Didysis serentis (Tagetes erecta): aukšti, iki 90 cm, augalai su stambiais, iki 10 cm, pilnaviduriais graižais. Žydi nuo vasaros vidurio iki šalnų, tinka gėlyno galui ir skynimui.
Rečiau auginamas smulkusis serentis (Tagetes tenuifolia): nedideli krūmeliai smulkiai karpytais, citrina kvepiančiais lapais ir smulkiais, paprastais geltonais, oranžiniais ar rūdžių spalvos žiedais. Jo žiedai valgomi, aštroko, į peletrūną panašaus skonio. Rečiau auginamas ir actekinis serentis (Tagetes minuta). Yra ir gvazdikinio bei didžiojo serenčio hibridų.
Didysis, gvazdikinis ir actekinis serentys yra ir prieskoniniai augalai.
Vieta ir dirva
Serentims reikia saulės, bent 6 valandų per dieną. Geriausiai jie auga gerai drenuotoje, priemolio dirvoje. Prieš sodinimą įterpkite organinių medžiagų ir supurenkite dirvą 15 cm gyliu.
Serentys mėgsta šiek tiek rūgščią dirvą, kurios pH 5,5-7,0. Rūgštesnėje kaip pH 5,5 dirvoje lapai gali pasidengti bronzinėmis dėmelėmis dėl mangano ar geležies pertekliaus. Kaip sužinoti dirvos pH, rašome gide Dirvos tyrimas.
Sėja
Serentys sudygsta greitai ir lengvai užauga iš sėklų, todėl tinka pradedantiesiems.
- Daigams sėkite 21-24 °C temperatūroje, 4-6 savaites iki sodinimo. Didžiųjų serenčių daigus pradėkite auginti 8 savaites iki sodinimo. Kaip prižiūrėti daigus, rašome gide Daigų auginimas namuose.
- Į lauką sėkite, kai dirva įšyla ir praeina šalnų pavojus, apie 0,5 cm gyliu. Sudygsta per 5-7 dienas.
Sodinimas
Daigus sodinkite, kai praeina paskutinės pavasario šalnos:
- gvazdikinius serenčius kas 20-25 cm;
- didžiuosius kas 30-40 cm.
Priežiūra
- Laistymas. Pasodintus gerai palaistykite ir porą savaičių, kol prigis, palaikykite tolygiai drėgną dirvą. Vėliau serentims užtenka apie 25 mm vandens per savaitę. Jei nelyja, laistykite kartą per savaitę, giliai, leisdami dirvai tarp laistymų kiek pradžiūti.
- Tręšimas. Jei dirva neištirta, sodindami įterpkite lėtai tirpstančių trąšų vienmetėms gėlėms.
- Nužydėję žiedai. Skinkite juos: serentys žydės ilgiau.
- Atramos. Aukštus didžiuosius serenčius gali tekti paremti, kad audra jų neišguldytų.
- Smulkiojo serenčio žydėjimas vasaros viduryje kartais sulėtėja. Tada nukirpkite augalus trečdaliu: vėsesniu oru jie vėl gausiai pražys.
Sėklos
Rudenį sėklų galima prisirinkti nuo laisvai apsidulkinančių veislių. Nuo hibridinių nerinkite: jų sėklos gali būti nedaigios arba užaugs ne tokie augalai kaip motininis. Kaip surinkti ir laikyti sėklas, rašome gide Sėklų rinkimas ir laikymas.
Serentys darže
Daugelio rūšių serentys turi insekticidinių savybių. Kurie deriniai su daržovėmis tikrai veikia, pavyzdžiui, serentys šalia pomidorų prieš tripsus, rašome gide Kas šalia ko auga.
Kai kurios serenčių veislės, auginamos kaip tarpinis pasėlis, slopina šaknų gumbinius nematodus dirvoje. Gvazdikinio serenčio veislės ‘Tangerine’ ir ‘Single Gold’ atsparios kelioms jų rūšims. Tačiau pasodinti tarp daržovių serentys kaimyninių augalų nuo nematodų neapsaugo, todėl taip auginti jų nepatariama.
Dažniausios problemos
Nors serentys garsėja kaip kenkėjus atbaidantys augalai, kai kuriuos vabzdžius jie pritraukia. Augalus apžiūrėkite reguliariai.
- Paprastoji voratinklinė erkė plinta karštu, sausu oru: lapai smulkiai taškuoti, kartais apraizgyti voratinkliais.
- Šliužai graužia lapus ir žiedus, ypač drėgnose vietose.
- Minamusės lapuose išgraužia vingiuotus takus.
- Amarai, baltasparniai, tripsai ir vikšrai siurbia sultis ar graužia lapus ir žiedus.
- Virusai. Ant lapų atsiranda dėmių ar žiedų, lapai gelsta, išlieka žalios tik gyslos, augalai skursta ar išsikraipo. Virusus platina baltasparniai, tripsai ir amarai, o fitoplazmų ligą (angl. aster yellows) cikados.
- Grybinės ir bakterinės ligos: stiebų ir šaknų puviniai, lapų dėmėtligės, pilkasis puvinys, bakterinis vytulys.
Reikalingi įrankiai
- LaistytuvasLaistyti giliai, kartą per savaitę.
- ŽirklėsNužydėjusiems žiedams skinti.
Dažniausios klaidos
- Serentys sodinami pavėsyje.
- Sėjama į lauką, kol dirva neįšilusi ir dar būna šalnų.
- Sėklos renkamos nuo hibridinių veislių.
- Tikimasi, kad serentys, pasodinti tarp daržovių, apsaugos jas nuo nematodų.