Vaismedžiai ↗

Šliandra: auginimas, skynimas ir vaisių prinokinimas

Mespilus germanica

Baltažiedė šliandra yra nedidelis erškėtinių šeimos medis su dideliais baltais žiedais ir rudais, obuolį primenančiais vaisiais. Nuskinti vaisiai būna kieti ir sutraukiantys, valgomi tik tada, kai po kelių savaičių suminkštėja. Lietuvoje šliandra auginama retai.

5 min skaitymoKaip rašome gidus

Šliandros

Nuotrauka: Stefan Oemisch, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Šliandra savidulkė: derliui užtenka vieno medžio.
  • RHS ištvermingumo grupė H6, nuo −15 iki −20 °C: sodinkite šilčiausioje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje.
  • Vaisius krauna trumpų šoninių ūglių galuose, todėl jų netrumpinkite.
  • Skinkite vėlai rudenį, po šalnų, kai vaisius lengvai atsiskiria nuo šakos.
  • Vaisius 2-3 savaites laikykite vėsioje, tamsioje vietoje, kol suminkštės ir paruduos.

Kas yra šliandra

Šliandra (Mespilus) yra erškėtinių šeimos gentis, kuriai priklauso 2 rūšys. Dėl valgomų vaisių auginamos baltažiedė šliandra (Mespilus germanica) ir pilkšvoji šliandra (Mespilus canescens). Tai lapus metantis krūmas ar medis iki 8 m aukščio dideliais baltais ar rausvais žiedais. Vaisius yra 2-3 cm skersmens obuolys, o veislių vaisiai būna ir apie 5 cm. Lietuvoje baltažiedė šliandra auginama retai.

Sode šliandra užauga plačiu, apie 6 m aukščio ir pločio medžiu. Į gudobelės ar cidonijos poskiepį įskiepyti medžiai kompaktiškesni: 4-6 m aukščio ir pločio. Rudenį lapai gražiai nusidažo gelsvai rudai.

Ar išaugs Lietuvoje

RHS visas šliandras, ir rūšį, ir veisles, priskiria ištvermingumo grupei H6: jos ištveria šalčius nuo −15 iki −20 °C. Šaltesnėms žemyninio klimato žiemoms skirtos grupės H7 nė viena šliandra neturi. JAV universitetai nurodo panašiai: Pensilvanijos universitetas rašo, kad šliandra ištveria bent 5 zonos žiemas, o Oregono valstijos universitetas nurodo 5 zoną, atsargiai ir 4. Viskonsino universitetas šliandros žiemkentiškumą vertina kaip ribinį.

Todėl šliandrai rinkitės šilčiausią sodo vietą, apsaugotą nuo vėjų.

Vieta ir dirva

  • Dirva. Geriausiai auga gilioje, derlingoje, laidžioje dirvoje. Tinka daugelis dirvų, išskyrus labai kalkingas ir užmirkstančias.
  • Šviesa. Mėgsta saulę, bet dera ir pusšešėlyje.
  • Užuovėja. Lapus ir žiedus lengvai pažeidžia stiprūs vėjai ir vėlyvos šalnos, o trapios medžio šakos vėjuotoje vietoje lūžta.
  • Atstumas. Šliandros laja plati, todėl sodinkite ne arčiau kaip 5 m nuo kitų medžių ir pastatų.

Sodinimas ir priežiūra

  • Kada. Sodinkite, kol medis ramybės būsenos: nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario. Vazonėlyje išaugintą medelį galima sodinti ir kitu metu, tik ne per karščius ir sausrą.
  • Vienas medis. Šliandra savidulkė, todėl derliui užtenka vieno medžio.
  • Poskiepis. Dauguma medelių parduodami įskiepyti į gudobelę ar cidoniją. Cidonijos poskiepis ‘Quince A’ yra vidutinio augumo, ‘Quince C’ žemaūgis.
  • Atrama. Sodindami įkalkite trumpą, įstrižą kuolą.
  • Vejoje. Aplink medį palikite bent 1 m skersmens ratą be žolės.
  • Laistymas. Pirmą vasarą laistykite sausais orais, o kitus porą metų per ilgesnes sausras. Jauni vaisiai nubyra ir tada, kai trūksta vandens.
  • Mulčias. Mulčias gerina dirvą, sulaiko drėgmę ir slopina piktžoles. Prie kamieno palikite tarpą, kad žievė nepūtų.
  • Derėjimas. Įskiepyti medžiai paprastai pradeda derėti trečiais ar ketvirtais metais.

Žydėjimas ir šalnos

Šliandra žydi vėlai pavasarį dideliais baltais žiedais, kuriuos lanko bitės. Šaltiniai skiriasi, ar vėlyvos šalnos jai pavojingos. JAV universitetai rašo, kad šliandra pumpurus sprogdina viena paskutinių, o vėlai prasiskleidę žiedai paprastai išvengia šalnų. RHS perspėja, kad vėlyvos šalnos ir pavasario audros gali pažeisti žiedus ir sumažinti derlių. Todėl užuovėja svarbi abiem atvejais.

Genėjimas

  • Kada. Genėkite žiemą, kol medis ramybės būsenos.
  • Ką. Suaugusiam medžiui genėjimo reikia nedaug: išpjaukite tankinančias, nudžiūvusias ir pažeistas šakas, kad laja būtų atvira, o per ilgas šakas patrumpinkite, kad nenusvirtų.
  • Ko nekirpti. Šliandra vaisius krauna trumpų šoninių ūglių galuose, todėl jų netrumpinkite.
  • Stiprus genėjimas. Suaugę medžiai prastai reaguoja į stiprų genėjimą.

Ligos ir kenkėjai

Šliandra paprastai sveika ir lengvai auginama. RHS mini šias bėdas:

  • Lapų dėmėtligė. Ją sukelia grybas Diplocarpon mespili, kuris labiausiai kenkia cidonijoms, o ant šliandrų pasitaiko rečiau ir paprastai daro mažiau žalos. Lapuose atsiranda smulkių tamsių dėmelių pilkais viduriais, jos susilieja, lapai paruduoja ar pagelsta ir anksti nukrinta. Dėmėti ir deformuoti būna ir vaisiai, o ūglių viršūnės gali nudžiūti. Grybas žiemoja ant nudžiūvusių šakelių ir nukritusių lapų, labiausiai plinta drėgnomis vasaromis. Rudenį sugrėbkite ir išneškite visus lapus, žiemą išpjaukite nudžiūvusius ūglius.
Gelstantys lapai su smulkiomis rausvai rudomis dėmėmis

Lapų dėmėtligė (Diplocarpon mespili). Nuotraukoje fotinijos lapai.

Nuotrauka: sonnia hill, CC BY 2.0, Wikimedia Commons

  • Vaisių puvinys. Nuo pažeistų vietų plinta rudas puvinys su gelsvomis, dažnai ratilais išsidėsčiusiomis pūslelėmis, vaisiai nukrinta arba sudžiūsta ant medžio. Supuvusius vaisius iškart surinkite ir sunaikinkite, nepalikite jų ant medžio.
Nukritęs obuolys su baltais sporų kauburėliais

Rudasis puvinys ant nukritusio obuolio.

Nuotrauka: Natalka Ukraine (baby-bear.org), CC BY 4.0, Wikimedia Commons

  • Miltligė. Ant lapų, žiedų ir vaisių atsiranda baltų miltuotų apnašų. Rudenį sunaikinkite nukritusius pažeistus lapus, išpjaukite pažeistus ūglius, sodinkite saulėtoje vietoje ir nelaikykite augalo sausroje.
  • Kenkėjai. Gali užpulti amarai ir vikšrai.

Kada skinti

Vaisius skinkite vėlai rudenį, kai jau buvo šalnų, o lapai nukritę. Tuo metu jie dar kieti ir kartūs. Skinkite sausu oru, kai vaisius lengvai atsiskiria nuo šakos. Per anksti nuskinti, nesubrendę vaisiai susiraukšlėja ir niekada neįgauna gero skonio. Stenkitės jų nesumušti.

Kaip prinokinti

Kieti vaisiai minkštėja ir saldėja jau nuskinti. Tai ne puvimas, o nokimas: krakmolas virsta cukrumis, mažėja rūgščių ir taninų.

  1. Sudėkite vaisius vienu sluoksniu ant padėklų vėsioje, tamsioje, nuo šalčio apsaugotoje ir vėdinamoje vietoje, pavyzdžiui, garaže. Padėklus galima iškloti šiaudais, laikraščiu ar audiniu.
  2. Vaisiai neturi liestis, o koteliai turi būti nukreipti į viršų.
  3. Po 2-3 savaičių vaisiai suminkštėja, patamsėja ir šiek tiek susiraukšlėja. Tikrinkite juos dažnai ir panaudokite, kai tik tampa sultingi, saldūs ir kvapnūs.

Vaisiai gali suminkštėti ir ant medžio. Slovėnijos tyrime vaisiai, ant medžio išbuvę tris šalnas (nuo −1 iki −4 °C), tapo valgomi, o jų cheminė sudėtis beveik nepakito.

Panaudojimas

Suminkštėjusio vaisiaus odelė kieta ir nevalgoma: minkštimą išgrandykite šaukšteliu, o dideles sėklas išmeskite. Minkštimo skonis primena obuolių tyrę su citrusų, datulių ir abrikosų natomis, o JAV universitetai jį lygina su keptu obuoliu prieskoniais. Šliandras galima valgyti žalias, dažnai su sūriu, bet dažniau iš jų verdama kvapni gintarinė želė, desertai.

Veislės

RHS visas šias veisles priskiria ištvermingumo grupei H6.

  • ‘Nottingham’: smulkūs, apie 4 cm, gero skonio vaisiai, gausiai dera, medis gana kompaktiškas. Turi RHS apdovanojimą (AGM).
  • ‘Iranian’: kilusi iš laukinių Šiaurės Irano šliandrų, gausiai dera anksti nokstančiais, vienais skaniausių vaisių. Užauga 2,5-4 m.
  • ‘Royal’: kompaktiška, 2,5-4 m, tinka mažesniems sodams.
  • ‘Westerveld’: patikimai dera didesniais vaisiais, viena geriausių želė.
  • ‘Large Russian’: plintantis medis svyrančiomis šakomis, vaisiai iki 7 cm skersmens.

Panašiai rudenį skinamus ir prinokinamus vaisius augina ir cidonijos.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasSodinimui.
  • SekatoriusŽiemos genėjimui.
  • PadėklaiVaisiams prinokinti vienu sluoksniu.

Dažniausios klaidos

  • Vaisiai skinami per anksti, kol dar nesubrendę, ir susiraukšlėja neįgavę skonio.
  • Nuskinti kieti vaisiai ragaujami iš karto, nors valgomi tik suminkštėję.
  • Genint nukerpami trumpų šoninių ūglių galai, ant kurių mezgasi vaisiai.
  • Medis sodinamas vėjuotoje vietoje, kur jo trapios šakos lūžta.
  • Supuvę vaisiai paliekami ant medžio ar po juo.

Šaltiniai

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija: šliandra
  2. RHS: How to grow medlars
  3. RHS: GYO fascinating facts: medlars
  4. RHS: Mespilus germanica (F), common medlar
  5. RHS: Mespilus germanica 'Iranian' (F)
  6. RHS: Mespilus germanica 'Nottingham' (F)
  7. RHS: Mespilus germanica 'Westerveld' (F)
  8. RHS: Mespilus germanica 'Royal' (F)
  9. RHS: Mespilus germanica 'Large Russian' (F)
  10. RHS: Quince leaf blight
  11. RHS: Brown rot
  12. RHS: Powdery mildews
  13. Oregon State University, Landscape Plants: Crataegus germanica (Mespilus germanica)
  14. Penn State Extension (A. MaCoy): Strange Fruit
  15. University of Missouri IPM (M. Warmund): Medlar, an Obscure Holiday Fruit (2021)
  16. WSU Extension FS383E: Minor and Uncommon Fruits for Maritime Climate Gardens (2023)
  17. University of Wisconsin-Madison CIAS: Medlar, Uncommon Fruit
  18. L. Reich: Uncommon Fruits with Market Potential, Issues in New Crops and New Uses (ASHS Press, 2007)
  19. M. Mikulic-Petkovsek ir kt. Changes in the Fruit Quality Parameters of Medlar Fruit after Heat Treatment, Storage, Freezing or Hoarfrost, Foods (2023)