Sliekai ir dirvos gyvybė: kaip jiems padėti
Derlinga dirva yra gyva. Sliekai perdirba nukritusius lapus ir rausia kanalus orui ir vandeniui, o mikorizės grybai kartu su augalų šaknimis sudaro tinklą, kuriuo augalai gauna vandens ir maisto medžiagų. Sodininko darbas yra jiems netrukdyti ir juos pamaitinti.
Santrauka
- Sliekai gerina dirvos struktūrą ir derlingumą, o gyvų augalų nežaloja.
- Atvežti sliekų nereikia: jie patys apgyvendina sodą, jei randa maisto.
- Sliekų mažai labai rūgščioje ir užmirkstančioje dirvoje.
- Kasimas, trąšos ir fungicidai kenkia mikorizės grybams.
- Kaskite mažiau, palikite augalų liekanas dirvos paviršiuje, auginkite dobilus ir žaliąsias trąšas.
Ką daro sliekai
- Perdirba augalų liekanas. Sliekai minta pūvančiomis augalų liekanomis, o gyvų augalų nežaloja. Kai kurie naktį išlenda į paviršių ir į savo urvus įsitempia nukritusius lapus.
- Rausia kanalus. Pro sliekų kanalus į dirvą patenka oras, išeina anglies dioksidas ir nuteka lietaus vanduo.
- Maišo dirvą. Sliekas per dieną gali suėsti tiek dirvos, kiek sveria pats. Sliekų išmatos yra dirva su nesuvirškintomis augalų liekanomis. Kai kurie sodininkai jas renka ir deda į daigų mišinius.
- Dirba visus metus, bet šaltu arba karštu ir sausu oru būna ramybės būsenos.
Skirtingos sliekų rūšys gyvena skirtingai. Vienos gyvena komposto krūvose, pavyzdžiui, kompostiniai sliekai, kurie naudojami kirmėlių kompostinėse. Kitos gyvena dirvoje, vienos prie paviršiaus, kitos giliau, kai kurios nuolatiniuose vertikaliuose urvuose. Drėgnose pūvančiose medžiagose dažnai būna ir smulkių baltų kirmėlaičių: jos irgi padeda skaidyti organines medžiagas ir augalų nežaloja.
Kur sliekų mažai
Sliekų būna daugumoje dirvų, bet jų mažai labai rūgščiose ir užmirkstančiose dirvose. Jei įtariate, kad dirva rūgšti, ją ištirkite: Dirvos tyrimas, Dirvos kalkinimas.
Atvežti sliekų nereikia: jie paprastai gyvena natūraliu tankumu ir patys apgyvendina naujus sodus.
Ką rodo Lietuvos tyrimai
LAMMC Žemdirbystės instituto tyrimuose daugiausia sliekų rasta auginant raudonuosius dobilus: 344 sliekai ir 119 g viename kvadratiniame metre. Auginant grikius sliekų buvo daugiau nei po miglinių javų. Dirvos neariant, sekliai dirbant ar visai nedirbant, sliekų skaičius ir masė didėjo. Plačiau: Dirva be arimo.
Mikorizės grybai
Mikorizės grybai gyvena kartu su augalų šaknimis ir tarsi pratęsia šaknų sistemą. Dauguma augalų nuo jų priklauso.
- Grybai augalui tiekia vandenį ir maisto medžiagas, ypač fosforą, o augalas jiems atiduoda dalį fotosintezės metu pagamintų cukrų.
- Grybų siūlai suriša dirvą į drėgmę sulaikantį karkasą, todėl tokia dirva atsparesnė suslėgimui ir temperatūros svyravimams.
- Grybai padeda augalams apsiginti nuo ligų ir ištverti sausrą.
- Vieną augalą gali sieti keli grybai, o vienas grybas gali jungti kelis augalus.
Kas kenkia:
- Dirvos judinimas. Kruopštus dirbimas suardo grybų tinklą, ir grybai turi augti iš naujo. Dažnai judinamoje dirvoje lėčiau augantys grybai neįsikuria, ir jų įvairovė mažėja.
- Trąšos, ir sintetinės, ir organinės: kai augalai maisto medžiagų gauna lengvai, jie mažiau bendradarbiauja su grybais.
- Fungicidai naikina ir naudingus grybus. Augalai ir dirva su skurdžia grybų bendrija lengviau pažeidžiami ligų.
Ar pirkti mikorizės preparatų? Grybų sporų gausu ore ir dirvoje, todėl augalai su grybais susijungia patys. Preparatai gali padėti ten, kur dirvoje mažai mikroorganizmų, pavyzdžiui, sodinant į vazonus su substratu be durpių ar į anksčiau intensyviai dirbtą žemę. Tada juos berkite jauniems augalams tiesiai prie šaknų ir papildomai netręškite. RHS pažymi, kad šių preparatų rinka mažai reguliuojama: juose gali būti ligų sukėlėjų, nevietinių grybų rūšių, nenurodytų trąšų ar jau negyvų grybų.
Kaip padėti dirvos gyvybei
- Kaskite mažiau ir rečiau. Dirbkite dirvą tik tiek, kiek būtina: per daug dirbant ardoma jos struktūra, o šlapios dirvos purenimas freza ypač žalingas. Plačiau: Daržas be kasimo.
- Maitinkite dirvą. Augalų atliekas ir nukritusius lapus palikite pūti ant dirvos paviršiaus arba mulčiuokite kompostu: Mulčiavimas, Kompostas.
- Nemindykite. Darykite siauras lysves, kad dirbtumėte nuo takų ir nelipdami ant dirvos.
- Auginkite dobilus ir žaliąsias trąšas. Plačiau: Žaliosios trąšos.
- Rinkitės sąlygoms tinkamus augalus ir netręškite be reikalo.
Sliekų išmatos vejoje
Kai kurios sliekų rūšys išmatas palieka ant vejos paviršiaus, daugiausia rudenį ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai jas verta pakęsti: tai menka bėda, palyginti su nauda dirvai. Kai išmatos išdžiūsta, išsklaidykite jas grėbliu. Drėgnu metu kuo mažiau vaikščiokite vejoje: sumindytos išmatos sudaro plikas dėmes, kur įsikuria samanos ir piktžolės.
Tai viena iš regeneracinio sodo praktikų.
Reikalingi įrankiai
- GrėblysSausoms sliekų išmatoms vejoje išsklaidyti.
- ŠakėsMulčiui ir kompostui paskleisti nekasant.
Dažniausios klaidos
- Dirva kasama ar purenama freza be reikalo, ypač šlapia.
- Nukritę lapai ir augalų liekanos išvežami, ir sliekams nelieka maisto.
- Ant lysvių vaikščiojama, ir dirva suslegiama.
- Tręšiama daugiau nei reikia.
- Perkami sliekai ar mikorizės preparatai, nors sode jų jau yra.