Persikai Lietuvoje: vieta, veislės ir žiemojimas
Prunus persica
Persikai Lietuvoje auga ir dera, bet yra jautresni už abrikosus. Svarbiausia atspari veislė, šilčiausia sodo vieta ir pirmosios žiemos priežiūra.

Nuotrauka: Jack Dykinga, USDA, Public domain, Wikimedia Commons
Santrauka
- Persikai jautresni šalčiui nei abrikosai, todėl rinkitės atsparesnes veisles, pavyzdžiui, ‘Maira’, ‘Velvet’, ‘Viktors’.
- Sodinkite saulėčiausioje vietoje, geriausia prie pietinės sienos, ir ne ten, kur aukštai gruntinis vanduo.
- Pasodintų medelių šaknis žiemai pridenkite eglišakiais ar pjuvenomis, o kamienus nubalinkite rudenį.
- Garbanotlapė: pavasarį lapai susiraukšlėja, sustorėja, parausta ir greitai nukrinta.
Ar persikai auga Lietuvoje
Persikai kilę iš Kinijos ir Vidurinės Azijos, bet selekcininkų ir sodininkų dėka pasistūmėjo toli į šiaurę ir dera visoje Lietuvoje. Šaltesniame klimate jie gyvena trumpiau nei šiltuose kraštuose.
Persikai jautresni už abrikosus: po ekstremalių žiemų neatsparių veislių persikai visai žuvo, o atsparesnių išliko ir davė derlių. Gera žinia ta, kad persikai, net stipriai apšalę, gana lengvai atkuria žuvusius audinius.
Veislės
Išlikimą pirmiausia lemia veislė ir vieta. Lietuvos medelynų patirtimi, mažiau kaprizingos yra ‘Velvet’, ‘Maira’, ‘Viktors’, ‘Doneckij bielyj’ ir ‘Dniepras’. Žiemojimui įtakos turi ir poskiepis, praėjusios vasaros derlius bei temperatūrų svyravimai.
Vieta ir dirva
Persikai mėgsta šviesą: saulėje jie geriau auga ir krauna pumpurus. Švedai juos sodina prie pat pietinės namo sienos, maždaug 15-25 cm atstumu, ir formuoja vėduoklės formos vainiką.
Persikams labai kenkia drėgmės perteklius, ypač aukštai esantis gruntinis vanduo. Netinka rūgščios, pelkėtos, gryno smėlio ar labai sunkaus molio dirvos. Pajūryje persikams sunkiau išlikti dėl dažnų atlydžių: pumpurai pradeda brinkti, o sugrįžę šalčiai juos nušaldo, pirmiausia žiedų užuomazgas.
Sodinimas
Persikus rekomenduojama sodinti pavasarį: jie lengviau prigyja, o per vasarą ūgtelėję sodinukai sustiprėja ir pasiruošia žiemai. Galima sodinti ir vėlai rudenį, spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, kol dirva neįšalusi. Tada medelis iš karto išlaiko žiemojimo testą ir, jei jį išlaiko, dažniausiai auga sparčiau.
Paruošimas žiemai
Rudenį pasodintiems medeliams pirmiausia leiskite truputį pašalti: kelių laipsnių šaltis, iki −5 °C ar net −10 °C, jiems nekenkia. Tada šaknis pridenkite eglišakiais arba užpilkite pjuvenų ar medžio drožlių sluoksnį. Kamienėlį galima apšiltinti eglišakiais, gofruotu popieriumi ar nendrėmis, jei sodinukas pririštas prie kuolo. Suaugusių persikų šaknis žiemai taip pat verta pridengti: padidės atsparumas šalčiui.
Pavasarį dėl didelių dienos ir nakties temperatūrų skirtumų gali sutrūkinėti kamieno žievė, ypač prie šaknies kaklelio. Kamienus nubalinkite rudenį, nelaukdami pavasario.
Garbanotlapė
Persikų garbanotlapė puola persikus, nektarinus ir abrikosus. Lapai susiraukšlėja, sustorėja, deformuojasi ir dažnai parausta, ant jų atsiranda balta grybo apnaša. Pažeisti lapai greitai nukrinta, ir medis nusilpsta.
Ligą sukelia grybas, kuris žiemoja pumpuruose ir žievės plyšiuose, o pavasarį, sprogstant pumpurams, užkrečia besiskleidžiančius lapus. Užsikrėsti reikia drėgmės, todėl sienos formuotus medžius galima apsaugoti stogeliu nuo lietaus: jis dengia viršų ir priekį, bet galai lieka atviri apdulkintojams. Laikykite jį nuo lapų kritimo rudenį, kol pavasarį išsiskleis jauni lapai. Pažeistus lapus nuskinkite, kol ant jų nesusidarė sporos.
Persikus taip pat puola slyvinis vaisėdis ir sidabraligė. Apie jas rašome gide Slyvų ligos ir kenkėjai.
Derlius
Persikai prinokę, kai visiškai nusidažo, o minkštimas prie kotelio suminkštėja. Paimkite vaisių į delną ir švelniai kilstelėkite: prinokęs lengvai atsiskiria. Vaisiai noksta nevienodai, todėl tikrinkite juos dažnai. Skaniausi persikai suvalgyti iš karto. Neprinokusius galima palikti prinokti patalpoje, bet jie nebus tokie skanūs kaip prinokę ant medžio.
Reikalingi įrankiai
- KastuvasSodinimo duobei.
- AgroplėvelėMedeliams nuo lietaus ir šalčio pridengti.
Dažniausios klaidos
- Sodinama drėgnoje vietoje ar ten, kur aukštai gruntinis vanduo.
- Renkamasi neatspari veislė, kuri pirmą šaltą žiemą žūva.
- Kamienai balinami tik pavasarį, kai žievė jau sutrūkinėjusi.
- Garbanotlapės pažeisti lapai paliekami ant medžio.