Vaismedžiai ↗

Graikinių riešutmedžių ligos ir kenkėjai

Juglans regia

Graikinius riešutmedžius Lietuvoje dažniausiai pažeidžia bakteriozė ir antraknozė, kurios plinta drėgnais pavasariais ir vasaros pradžioje. Iš kenkėjų riešutus graužia vaisėdžių vikšrai, o Europoje plintanti riešutinė musė ilgainiui gali pasiekti ir Lietuvą.

2 min skaitymoKaip rašome gidus

Riešutmedžiai

Nuotrauka: George Chernilevsky, Public domain, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Bakteriozė: tamsios riebalingos dėmės ant lapų, ūglių ir vaisių; atsparių veislių nėra, jautresnės anksti žydinčios.
  • Bakteriozę skatina azoto perteklius, antraknozę azoto trūkumas: tręškite saikingai.
  • Antraknozės sukėlėjas žiemoja nukritusiuose lapuose ir pažeistuose ūgliuose.
  • Vaisėdžių vikšrų žiemojančių sumažės, jei rudenį purensite dirvą aplink medį.
  • Riešutinę musę stebėkite geltonomis lipniomis gaudyklėmis nuo liepos iki spalio.

Šis gidas remiasi LAMMC integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairėmis. Kaip auginti ir genėti riešutmedžius: Graikiniai riešutmedžiai.

Ligos

  • Bakteriozė (Xanthomonas arboricola pv. juglandis). Ant lapų, šakų, vaisių ar žiedynų atsiranda tamsių riebalingų dėmių. Žiedynai atrodo lyg nudeginti, netaisyklingi, smulkūs, jų gyslos patamsėja. Pažeisti jauni ūgliai žūva, mediena jų viduje paruduoja, ant šakų ir stiebų ilgainiui susidaro vėžinės žaizdos. Dėmės ant vaisių didėja, susilieja, įdumba ir pajuoduoja, vaisiai viduje patamsėja ir anksčiau laiko nukrinta. Liga žalingiausia šiltą ir drėgną pavasarį. Bakterijas perneša vabzdžiai ir žiedadulkės, žiemoja jos miegančiuose pumpuruose. Atsparių veislių nėra, jautresnės anksti žydinčios. Plisti padeda azoto perteklius.
  • Antraknozė, arba rudoji dėmėtligė (Gnomonia leptostyla). Ant jaunų lapų atsiranda mažų apvalių rudų ar šviesiai rudų, vėliau pilkšvų dėmių plačiu rudu kraštu, pažeisti lapai anksti nukrinta. Ant vaisių užuomazgų susidaro raudonai rudų dėmelių, vaisiai džiūsta, skilinėja ir krinta, branduolys pajuoduoja ir tampa nevalgomas. Liga ypač plinta, kai pirmoje vasaros pusėje daug lyja: derliaus nuostoliai gali siekti pusę. Sukėlėjas žiemoja nukritusiuose lapuose ir pažeistuose ūgliuose. Plisti padeda azoto trūkumas.
Riešutmedžio lapai su rudomis antraknozės dėmėmis

Antraknozė: rudos dėmės ant lapelių, fone dėmėtas jaunas riešutas.

Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Šviesmargė (Microstroma juglandis) pažeidžia lapus. Apatinėje lapo pusėje susidaro storas vaškinis, iš pradžių šviesiai žalias, vėliau baltas apnašas 0,5-2 cm dėmėmis, kurias riboja lapo gyslos. Dėmės nelygios, tarsi gofruotos, o viršutinėje lapo pusėje toje vietoje lapas išgaubtas ir šviesiai žalias.
Balti vaškiniai apnašai apatinėje riešutmedžio lapo pusėje

Šviesmargė: balti vaškiniai apnašai apatinėje lapelio pusėje, kuriuos riboja gyslos.

Nuotrauka: bjoerns, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Kaip įvertinti bakteriozės riziką

Bakteriozės plitimą galima nuspėti pagal praėjusių metų pažeidimus. Suskaičiuokite po 10 medžių nukritusias pažeistas vaisių užuomazgas:

Pažeistų užuomazgų Rizika
mažiau kaip 50 maža
50-150 didelė
daugiau kaip 150 labai didelė, pažeidimų gali būti ir ant ūglių, šakų ir stiebų

Kenkėjai

  • Obuolinis ir riešutinis vaisėdžiai (Cydia pomonella, C. amplana). Vikšrai įsigraužia į riešutą ir viduje išgraužia vingiuotus takus, užkimštus stambiais ekskrementais su voratinkliais. Pažeisti riešutai anksti nukrinta. Vikšrai išlenda pro ovalią skylutę ir žiemoja baltame kokone žievės plyšiuose, prie šaknų ar tarp nukritusių lapų. Rudenį reguliariai purenant dirvą aplink medžius, dalis žiemojančių kenkėjų iškyla į paviršių ir sušąla, o kiti patenka per giliai ir pavasarį nebeišlenda.
Perpjautas žalias riešutas su rausvu vikšru ir išgraužtu taku

Vaisėdžio vikšras riešuto viduje.

Nuotrauka: CosyCobra, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Riešutinė musė (Rhagoletis completa) kilusi iš Šiaurės Amerikos ir jau išplitusi Italijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Didėjant riešutmedžių plotams, gali pasirodyti ir Lietuvoje. Pažeisti žali luobai pajuoduoja ir suminkštėja, viduje būna lervų. Anksti pažeisti riešutai gali likti maži. Geltonas lipnias gaudykles kabinkite medžio viršūnėje, vaisių aukštyje, saulėtoje vietoje, ir tikrinkite du kartus per savaitę nuo liepos iki spalio.
Perskeltas riešutas su pajuodusiu, sutrešusiu luobu

Riešutinės musės lervų pažeistas luobas pajuoduoja ir suminkštėja.

Nuotrauka: Walpole, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Gumbadarės erkės (Eriophyes spp.) ant lapų ir vaisių sukelia iki 1,5 mm kūgio formos išaugas, lapai deformuojasi. Per sezoną išsivysto kelios kartos, o rudenį erkės žiemoti eina po pumpurų žvyneliais ar į šakų žievės nelygumus.
Smulkūs gumbeliai ant riešutmedžio lapelio

Gumbadarių erkių (Aceria tristriata) gumbeliai ant riešutmedžio lapelio.

Nuotrauka: Alexis, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

Reikalingi įrankiai

  • Geltonos lipnios gaudyklėsAmarams ir riešutinei musei stebėti.
  • GrėblysNukritusiems lapams surinkti.
  • Sekatorius ar pjūklasPažeistiems ūgliams išpjauti.

Dažniausios klaidos

  • Riešutmedis gausiai tręšiamas azotu, ir plinta bakteriozė.
  • Nukritę lapai ir ligoti ūgliai paliekami po medžiu.
  • Pirmieji pažeidimai nepastebimi, nes medžiai neapžiūrimi.
  • Bakteriozės rizika nevertinama, nors užtenka suskaičiuoti nukritusias pažeistas užuomazgas.

Šaltiniai

  1. LAMMC: Graikinių riešutmedžių integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairės