Medžiai ir krūmai ↗

Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai

Quercus, Tilia, Berberis, Ribes alpinum

Dauguma lapuočių medžių ir gyvatvorių krūmų kenkėjų ir ligų atrodo grėsmingai, bet sveikam augalui ilgam nekenkia. Svarbiausia atskirti, kas tik gadina išvaizdą, o kas tikrai silpnina augalą, ir neprarasti natūralių priešų, kurie kenkėjus suvaldo patys.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Ąžuolų miltligė jaunus lapus ir ūglius apneša balta apnaša. Ji dažniausia Lietuvoje ąžuolų liga.
  • Tulžiai ant ąžuolų ir smailūs „nageliai“ ant liepų lapų atrodo keistai, bet medžiams nekenkia.
  • Raugerškių pjūklelio lervos gali visiškai nugraužti krūmą: tikrinkite juos visą vasarą ir lervas surinkite.
  • Kalninių serbentų patiniai augalai rūdims mažiau imlūs, todėl dažniausiai ir parduodami.

Apie kelmučius, kurie gali pulti ir ąžuolus, liepas, raugerškius bei kalninius serbentus, rašome gide Medžių grybinės ligos.

Ąžuolai

  • Ąžuolų miltligė (Erysiphe alphitoides). Viena labiausiai Lietuvoje paplitusių miltligių. Ji puola jaunus lapus ir minkštus ūglius, padengia juos veltinine balta apnaša, o pažeisti lapai susitraukia ir pajuoduoja. Dažniausiai pasirodo vasarą, labiausiai plinta apsiniaukusiu, nekaršiu oru. Labiau serga jauni, tankiai augantys ir azotu pertręšti medžiai. Pažeistas dalis išpjaukite, ąžuolų nesodinkite per tankiai ir netręškite per daug azoto.
Ąžuolo lapai, padengti balta miltuota apnaša

Ąžuolų miltligė: lapai tarsi apibarstyti miltais.

Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Tulžiai (tulžiasparnių Andricus, Biorhiza, Neuroterus lervos). Ant ąžuolų gyvena dešimtys tulžiasparnių rūšių, kurių lervos priverčia medį išauginti tulžius: purius, rusvai baltus, iki 40 mm „obuoliukus“ ant šakelių, kietus, rutuliškus, iš pradžių žalius, vėliau rudus, iki 25 mm „riešutėlius“ ant ūglių, ar smulkius, 3-4 mm diskelius apatinėje lapų pusėje. Medžiams jie ilgam nekenkia, tik kai kuriais metais sumažina gilių derlių. Nieko daryti nereikia.
Rusvai baltas apvalus tulžys ant ąžuolo šakelės

Ąžuolo „obuolys“: tulžiasparnio sukeltas tulžys.

Nuotrauka: Alex Lockton, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Amarai, vikšrai ir lapus minuojančios kandelės. RHS duomenimis, ąžuolus gali pulti ir šie kenkėjai.

Liepos

  • Liepinė gumbadarė erkutė (Eriophyes tiliae). Viena dažniausių Lietuvoje gumbadarių erkučių. Ant viršutinės lapų pusės išauga daug smailių, vamzdelio formos, blyškiai geltonų ar raudonų 5-8 mm „nagelių“ (tulžių). Pačios erkutės mikroskopinės, mažesnės nei 0,2 mm. Lapus jos darko, bet medžio sveikatai ir augimui nekenkia.
Raudoni smailūs tulžiai ant liepos lapo

Liepinės gumbadarės erkutės tulžiai.

Nuotrauka: B. Schoenmakers (Waarneming.nl), CC BY 3.0, Wikimedia Commons

  • Amarai ir suodligė. Liepas gali apnikti amarai, o ant jų lipnių išmatų auga juoda suodligė. Liepas gali pulti ir skydamariai, vikšrai bei pjūkleliai.
Gelsvas sparnuotas amaras ant liepos lapo

Amaras (Eucallipterus tiliae) ant liepos lapo.

Nuotrauka: Aiwok, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Šaknų puvinys. Sunkioje, užmirkstančioje dirvoje liepoms gresia fitoftorinis šaknų puvinys: lapija retėja ir gelsta, šakos džiūsta.

Raugerškiai

  • Raugerškių pjūklelis (Arge berberidis). Kreminės baltos spalvos su juodais taškeliais ir juodomis galvomis, į vikšrus panašios lervos ėda raugerškių ir mahonijų lapus. Jos gali nugraužti šakas ar net visą krūmą. Suaugę pjūkleliai blizgantys, juodi, iki 8 mm. Per vasarą išsivysto dvi kartos, kartais ir trečia rudenį. Įsitvirtinę krūmai paprastai atauga, bet nugraužti kelis kartus iš eilės silpsta. Visą vasarą dažnai apžiūrėkite krūmus ir lervas surinkite rankomis. Jas ėda paukščiai, vapsvos ir vabalai žygiai.
  • Amarai apninka jaunus ūglius.
  • Miltligė. Labiau puola sausros nualintus krūmus.
Raudonlapis raugerškis su baltomis apnašomis ant lapų

Miltligė ant raugerškio lapų.

Nuotrauka: Karol Karolus, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Nudegę ūglių galiukai. Jauni augalai ir Tunbergo raugerškio veislės nukenčia nuo vėlyvų pavasario šalnų ir vasaros sausrų, o geltonlapės veislės nudega nuo kaitrios saulės. Pažeistus galiukus lengvai patrumpinkite: ilgam tai nekenkia.
  • Šaknų ligos. Raugerškius gali pulti kelmučiai ir fitoftorinis šaknų puvinys.

Kalniniai serbentai

  • Rūdys, lapų dėmėtligės ir antraknozė. Drėgnu oru kalniniai serbentai gali susirgti lapų dėmėtligėmis, rūdimis ir antraknoze. Patiniai augalai rūdims mažiau imlūs, todėl, NC State duomenimis, medelynuose dažniausiai parduodami būtent jie. Moteriniai augalai yra tarpinis serbentinės veimutrūdės šeimininkas: apie šią penkiaspyglių pušų ligą rašome gide Spygliuočių rūdys.
  • Miltligė ir šakų džiūvimas (Nectria cinnabarina). RHS duomenimis, kalninius serbentus gali pulti ir šios ligos. Antroji džiovina šakas, o ant jų iškyla smulkių oranžinių ar koralo rausvumo pūslelių.
Tamsios šakelės su oranžinėmis pūslelėmis

Šakų džiūvimas (Nectria cinnabarina): oranžinės pūslelės ant šakelių.

Nuotrauka: Darius Baužys, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

  • Amarai, gumbadarės erkutės, tulžiauodžiai ir skydamariai. Pasitaiko kartais.

Kaip sumažinti žalą

  • Netrukdykite natūraliems priešams. Boružės, paukščiai, vapsvos ir žygiai padeda suvaldyti amarus ir lervas.
  • Toleruokite tai, kas nekenkia. Tulžiai ant ąžuolų ir liepų lapų yra natūrali sodo įvairovės dalis.
  • Erdvė ir saikingas tręšimas. Tankiai augantys ir azotu pertręšti augalai labiau serga miltlige.
  • Laidi dirva. Užmirkimas silpnina šaknis ir skatina šaknų puvinius.

Reikalingi įrankiai

  • PirštinėsPjūklelių lervoms rinkti.
  • SekatoriusLigotoms ir apšalusioms šakelėms išpjauti.

Dažniausios klaidos

  • Purškiama nuo tulžių ir erkučių, nors jos medžiams nekenkia.
  • Ąžuolai ir krūmai sodinami per tankiai ir pertręšiami azotu, todėl labiau serga miltlige.
  • Raugerškiai apžiūrimi per retai, ir pjūklelio lervos spėja nugraužti krūmą.

Šaltiniai

  1. VLE: Miltligė
  2. Forest Research: Oak mildew
  3. RHS: Oak gall wasps
  4. RHS: Quercus robur
  5. VLE: Gumbadarės erkės
  6. RHS: Lime nail gall mite
  7. RHS: Tilia cordata
  8. RHS: Berberis, growing guide
  9. RHS: Berberis sawfly
  10. RHS: Ribes alpinum
  11. NC State Extension: Ribes alpinum
  12. RHS: How to grow mulberries (Coral spot)
  13. RHS: Phytophthora root rot