Medžiai ir krūmai ↗

Sakuros: dekoratyvinės vyšnios, sodinimas ir priežiūra

Prunus serrulata

Sakuromis vadinamos dekoratyvinės vyšnios, kurios pavasarį apsipila baltais ar rožiniais žiedais, o daugelis rudenį gražiai nusispalvina. Joms reikia saulėtos, nuo stipraus vėjo apsaugotos vietos ir drėgnos, bet laidžios dirvos. Genėti reikia kuo mažiau ir tik vasarą, kad nepatektų ligų sukėlėjai.

2 min skaitymoKaip rašome gidus

Sakuros

Nuotrauka: Myrabella, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Sodinkite saulėtoje, atviroje, nuo stipraus vėjo apsaugotoje vietoje, ne šalnų slėnyje.
  • Dirva turi būti drėgna, bet laidi, vidutiniškai derlinga. Užmirkusioje ir labai sausoje sakuros skursta.
  • Palikite vietos: dauguma užauga 4-12 m, kolonos formos ‘Amanogawa’ tik 2,5-4 m pločio.
  • Genėkite kuo mažiau ir tik liepą ar rugpjūtį: žiemą genint lengviau patenka sidabralapės ir bakterinio vėžio sukėlėjai.
  • Sidabriškai blizgančias šakas išpjaukite 10-15 cm žemiau patamsėjusios medienos.

Kokie tai medžiai

Japonijos vyšnių žydėjimas vadinamas sakura, o juo grožimasi per šimtmečių senumo tradiciją hanami, žiedų stebėjimą. Mūsų kataloge sakuromis pavadintos Prunus serrulata ir kitų dekoratyvinių vyšnių veislės.

Tai lapus metantys medžiai, užaugantys nuo 4 iki daugiau nei 12 m, plačia, apvalia ar siaura kolona. Žiedai pavieniai, pusiau pilnaviduriai ar pilnaviduriai, kartais švelniai kvepia, nuo baltų iki tamsiai rožinių, susitelkę kekėse ir pražysta prieš lapus ar kartu su jais. Daugelis rudenį gražiai nusispalvina, kai kurių graži blizganti žievė.

Prunus serrulata yra plačiai šakotas medis iki 12 m, glotnia kaštonine žieve. Jauni lapai bronziniai, rudenį pagelsta ar parausta. Vidury ir pabaigoje pavasario gausiai žydi baltais ar rožiniais, apie 3 cm, pusiau pilnaviduriais žiedais. Smulkūs tamsūs vaisiai nevalgomi.

Veislės

RHS apdovanotos, pavyzdžiui:

  • ‘Amanogawa’: siauras kolonos formos medis, 4-8 m aukščio ir 2,5-4 m pločio, tinka mažesniam sodui;
  • ‘Pandora’, ‘Spire’: 8-12 m aukščio;
  • ‘Jacqueline’, ‘Collingwood Ingram’, P. incisa f. yamadei: 4-8 m;
  • P. ×yedoensis ‘Somei-Yoshino’: aukštesnis nei 12 m, plačiai išsikerojęs.

Sakurų rasite kataloge.

Vieta ir dirva

  • Saulė. Gausiausiai sakuros žydi saulėtoje, atviroje vietoje. RHS P. serrulata rekomenduoja vietą į pietus ar vakarus, užuovėjoje.
  • Užuovėja. Stiprūs vėjai gadina žiedus.
  • Ne šalnų slėnyje, ypač labai anksti žydinčių veislių.
  • Dirva. Drėgna, bet laidi, vidutiniškai derlinga. Užmirkusioje dirvoje kenčia šaknys ir medis skursta, labai sausoje sakuros irgi auga prastai.
  • Erdvė. Medis gražiau išsiskleidžia, kai turi daug vietos, todėl prieš sodindami pasidomėkite, kokio dydžio jis užauga.

Genėjimas

Sakuras genėkite kuo mažiau: smarkus genėjimas, ypač žiemą, didina ligų riziką. Pašalinkite tik sausas, pažeistas ir ligotas šakas.

Genėkite liepą ar rugpjūtį. Tada audiniai atspariausi bakteriniam vėžiui, o sidabralapės sporų mažiausia ir žaizdos greičiau užsitraukia. Nuo rudens iki pavasario, ypač drėgnu oru, sporų daugiausia, ir jos patenka į medį pro genėjimo žaizdas.

Dauginimas

Sakuras galima dauginti sėklomis, rudenį pasėtomis vazonuose lauke, arba žaliaisiais auginiais vasaros pradžioje, šildant iš apačios.

Ligos ir kenkėjai

  • Sidabralapė. Lapai įgauna sidabrišką blizgesį, paskui šaka nudžiūsta. Perpjovus šaką, viduryje matyti netaisyklinga tamsi dėmė, o ant senų sausų šakų išauga kempiniai grybai baltu vilnoniu viršumi ir purpuriškai ruda apačia. Liga plinta pro žaizdas, ypač genėjimo. Pažeistą šaką kuo greičiau išpjaukite 10-15 cm žemiau ten, kur baigiasi tamsi mediena, įrankius dezinfekuokite, o nupjautas šakas iškart išneškite ar sunaikinkite, nes ant jų vis tiek išaugs grybai. Panašiai lapai gali blizgėti ir nuo šalčio ar sausros, tačiau tada mediena nepatamsėja.
Violetiniai grybo vaisiakūniai ant žievės

Sidabraligės sukėlėjo (Chondrostereum purpureum) vaisiakūniai ant medžio žievės.

Nuotrauka: Björn S..., CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons

  • Bakterinis vėžys. Pavasarį ant šakų atsiranda įdubusios, žuvusios žievės dėmės, dažnai su sakų tekėjimu, ūgliai nudžiūsta, o nuo vasaros pradžios lapuose rudos dėmelės iškrinta ir lieka skylutės, lyg būtų šauta šratais. Pažeistas vietas išpjaukite iki sveikos medienos liepą ar rugpjūtį, nupjautas šakas sunaikinkite. Sakų tekėjimas pats savaime dar nereiškia vėžio, jei žievė neįdubusi ir gyva.
Šaka su sakais ir nudžiūvusiais lapais

Bakterinis vėžys: sakai ir nudžiūvę lapai. Nuotraukoje trešnė.

Nuotrauka: Rosser1954, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

P. serrulata gali sirgti ir lapų garbanėtumu, moniliniu žiedų vytuliu bei kelmučiais, o iš kenkėjų ją puola amarai ir vikšrai.

Apie kitas vyšnių ligas rašome gide Vyšnių ir trešnių ligos ir kenkėjai.

Reikalingi įrankiai

  • Pjūklelis ir sekatoriusSausoms ir ligotoms šakoms išpjauti.
  • Dezinfekavimo priemonėĮrankiams valyti genint ligotas šakas.

Dažniausios klaidos

  • Sakura genima žiemą ar ankstyvą pavasarį.
  • Sakura smarkiai genima kasmet.
  • Medis sodinamas užmirkstančioje dirvoje ar šalnų slėnyje.
  • Nepasidomima, kokio dydžio užaugs medis.
  • Nupjautos ligotos šakos paliekamos sode.

Šaltiniai

  1. RHS: Large prunus (ornamental cherry)
  2. RHS: Prunus serrulata
  3. RHS: Silver leaf
  4. RHS: Bacterial canker