Vaismedžiai ↗

Valgomieji šermukšniai: veislės ir auginimas

Sorbus

Valgomieji šermukšniai yra veislės ir hibridai, kurių vaisiai stambesni ir mažiau kartūs nei paprastojo šermukšnio. Jie labai ištvermingi, nereiklūs, savidulkiai ir dera kasmet.

2 min skaitymoKaip rašome gidus

Šermukšniai

Nuotrauka: Eeno11, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Dauguma valgomųjų šermukšnių veislių savidulkės ir dera kasmet.
  • Žydi vėlai, todėl mažai nukenčia nuo pavasario šalnų.
  • Sodinkite saulėje, šaknys paviršinės, todėl šermukšniams reikia drėgmės.
  • Vaisiai noksta rugpjūtį-rugsėjį, vėsioje patalpoje kekės išsilaiko 3-4 mėnesius.

Kas yra valgomieji šermukšniai

Valgomieji šermukšniai yra veislės, išvestos iš paprastojo šermukšnio arba jį sukryžminus su kitais augalais: aronija, gudobele, kriaušėmis ar alpiniu šermukšniu. Jų vaisiai stambesni, saldesni ir be būdingo šermukšniams kartumo arba tik su lengvu kartumu. Dažniausiai jie perdirbami uogienėms, sultims, džiovinami, bet daugelį galima valgyti ir šviežius, ypač po šalnų.

Medeliai neaukšti, 2-4 m, kompaktiško vainiko, pavasarį žydi baltais skėtiškais žiedynais, kurie traukia bites, o rudenį dekoratyvūs ryškiais vaisiais ir lapais.

Veislės

Veislė Kilmė Vaisiai Sunoksta
‘Likiornaja’ šermukšnis x aronija tamsiai bordiniai, saldūs rugpjūčio pradžioje
‘Granatnaja’ šermukšnis x gudobelė bordiniai, beveik be kartumo rugpjūčio pabaigoje
‘Alaja krupnaja’ su kriaušių žiedadulkėmis labai stambūs, apie 3 g, raudonai oranžiniai rugpjūčio pabaigoje
‘Burka’ alpinis x paprastasis šermukšnis tamsiai bordiniai, saldžiarūgščiai rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje
‘Businka’ Rusija rubino raudoni, be kartumo rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje
‘Nevežinskaja’ paprastojo šermukšnio forma oranžiniai, be kartumo rugsėjo viduryje
‘Titan’ ‘Burka’ x kriaušė bordiniai, šiek tiek kartūs rugsėjo antroje pusėje

Dauguma jų pradeda derėti 2-4 metais po pasodinimo ir yra savidulkės.

Vieta ir dirva

Šermukšniai nereiklūs šilumai, bet labai mėgsta šviesą: saulėje vainikas kompaktiškesnis, pavėsyje ištįsta. Jie auga įvairiose dirvose, bet labiausiai mėgsta derlingas lengvo ir vidutinio sunkumo priemolio dirvas. Šaknys išsidėsčiusios negiliai, todėl šermukšniams reikia pakankamai drėgmės.

Šermukšniai labai ištvermingi žiemą, daugelis veislių atlaiko −30 °C ir daugiau. Jie žydi vėlai, todėl mažai nukenčia nuo šalnų: žiedai pakelia iki −2,5 °C, o obelų tik iki −1,5 °C.

Ligos ir kenkėjai

  • Bakterinė degligė (Erwinia amylovora). Puola obelis, kriaušes ir giminingus augalus, tarp jų šermukšnius, gudobeles ir kaulenius. Žydėjimo metu žiedai vysta ir žūva, drėgnu oru iš pažeistų vietų gali sunktis balti gleiviai, ūgliai susitraukia ir džiūsta, nes infekcija plinta žieve žemyn. Nulupus žievę, mediena po ja rausvai ruda, panaši į lapės kailį, o ant šakų atsiranda įdubusių negyvos žievės vietų. Pažeistas šakas nedelsdami išpjaukite: plonas 30 cm, storesnes 60 cm į sveiką medieną, o tarp pjūvių nuvalykite įrankius dezinfekavimo priemone. Vėlai prasiskleidžiančius antrinius žiedus pašalinkite, kol jie neišsiskleidė.
Medžio šakos su pajuodavusiais, tarsi apdegusiais lapais

Bakterinė degligė: lapai pajuoduoja tarsi apdegę. Nuotraukoje obelis.

Nuotrauka: Sebastian Stabinger, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Gumbadarės erkutės. Mikroskopinės, mažesnės nei 0,2 mm erkutės lapuose sukelia pūslelių. Ant kriaušių tai daro kriaušinė erkutė, o ant šermukšnių panašias pūsleles sukelia kitos, giminingos rūšys. Augalo sveikatai jos mažai kenkia, todėl jas galima toleruoti.
Šermukšnio lapeliai su šviesiomis pūslelėmis

Gumbadarių erkučių pūslelės šermukšnio lapeliuose.

Nuotrauka: TeunSpaans, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Sidabraligė (Chondrostereum purpureum). Grybas patenka pro žaizdas, dažniausiai genėjimo. Lapai įgauna sidabrišką atspalvį, pažeistos šakos džiūsta, o perpjautos šakos viduryje matyti tamsi dėmė. Sporų daugiausia rudenį ir žiemą, todėl šermukšnius geriausia genėti vasarą: tada ir žaizdos greičiau užgyja.
Violetiniai grybo vaisiakūniai ant žievės

Sidabraligės sukėlėjo (Chondrostereum purpureum) vaisiakūniai ant medžio žievės.

Nuotrauka: Björn S..., CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons

Šermukšnius taip pat gali pulti amarai, skydamariai, voratinklinės erkės ir pjūklelių lervos, iš ligų obelų vėžys ir kelmučiai.

Derlius

Vaisiai noksta nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo antros pusės, priklausomai nuo veislės. Skinkite visomis kekėmis. Vėsioje patalpoje, paskleisti plonu sluoksniu, vaisiai išsilaiko 3-4 mėnesius.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasSodinimui.
  • SekatoriusKekėms nukirpti.

Dažniausios klaidos

  • Šermukšnis sodinamas pavėsyje, ir vainikas ištįsta.
  • Sausu metu nelaistoma, nors šaknys paviršinės.
  • Iš valgomųjų šermukšnių laukiama paprastojo šermukšnio kartumo ir aitrumo.

Šaltiniai

  1. Buskų medelynas: Valgomieji šermukšniai (veislės ir auginimas)
  2. RHS: Sorbus aucuparia
  3. RHS: Fireblight
  4. RHS: Pear blister mite
  5. RHS: Silver leaf
  6. LAMMC: Slyvos, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės (sidabraligė)