Kas negerai su augalu?
Pasirinkite augalą ir pažymėkite, ką matote: gelstančius lapus, dėmes, skyles, apnašą ar puvinį. Rasite tikėtinas ligas ir kenkėjus, o paspaudę nueisite į gidą, kur aprašyta, kaip atpažinti ir ką daryti. Iš viso 543 problemų iš ligų ir kenkėjų gidų.
Bakterinis vėžysAnt šakų atsiranda rudų, įdubusių dėmių, atsiribojusių kieta briauna. Žievei atsivėrus sunkiasi glitus skystis.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Rudasis puvinysAnt vaisių atsiranda nedidelių rudų puvinio dėmių, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių, paviršiuje pilkai rusvos dulkėtos karputės.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
RūdysVasaros viduryje apatinėje lapų pusėje atsiranda daug šviesiai rudų dulkėtų spuogelių, kurie vasaros pabaigoje patamsėja, o viršutinė lapo pusė įgauna bronzinį atspalvį.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
SidabraligėSerga slyvos, trešnės, vyšnios, abrikosai ir persikai. Lapai tampa balzgani, tarsi pienuoti ar pasidabravę, pasiraitę ir smulkesni.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Slyvinė lapinė erkutė
Slyvinė lapinė erkutė palieka smulkių šviesių, vėliau paruduojančių dėmelių, lapai suraukšlėja, lapai ir ūgliai tampa tarsi marmuriniai.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Slyviniai pjūkleliaiSlyviniai pjūkleliai (juodasis ir geltonasis) panašūs į muses, skraido prieš žydėjimą ir deda kiaušinius į žiedpumpurius.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Slyvinis miltamaris
Slyvinis miltamaris (amaras) gyvena didelėmis kolonijomis ūglių viršūnėse ir apatinėje lapų pusėje. Lapų kraštai palinksta žemyn, ūgliai nustoja augti, ant lipnių išskyrų vystosi suodligė.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Slyvinis vaisėdisSlyvinis vaisėdis pažeidžia jau augančius vaisius: vikšrai išėda minkštimą, vaisiaus išorėje matyti apvali anga, užpildyta trupinėtais ekskrementais, dažnai sunkiasi lipai.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Šarka (slyvų raupligė)Karantininė virusinė liga. Ant jaunų lapų atsiranda vos įžiūrimų mozaikinių dėmių, geriausiai matomų lapą pakėlus prieš šviesą.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠratligėLabiausiai nukenčia slyvos. Ant lapų atsiranda šviesiai rudų, iki 5 mm dėmių su raudonai rudu apvadu, kurios gali susilieti.
Plačiau: Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Bakterinis vėžysAnt šakų atsiranda rudų, įdubusių, kieta briauna atsiribojusių dėmių, žievei atsivėrus sunkiasi glitus skystis. Pažeisti ūgliai nebeauga, iškrypsta ir nudžiūsta, pumpurai, ūgliai ir žiedai pajuoduoja, lapai būna skylėti ir lieka kaboti.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
KokomikozėPažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius ir vaisius. Liepos pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių, 1-2 mm, rausvai rudų dėmelių, o apatinėje pusėje iš jų išsiveržia balzgana ar rausva sporų masė.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
Lipaplūdis (sakai, lipai)Lipai (sakai) yra kaulavaisiams būdinga reakcija į stresą: pašalimą, sausrą, karštį, staigius temperatūrų svyravimus ar mechaninius sužalojimus.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
MoniliozėSerga vyšnios, trešnės, abrikosai ir slyvos, bet pirmiausia liga pastebima ant vyšnių. Pavasarį paruduoja ir nudžiūsta žiedynai, besiskleidžiantys lapai ir ūgliai, o pažeisti pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
Rudasis vaisių puvinysAnt vaisių atsiranda nedidelių rudų dėmių, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių, paviršiuje pilkai rusvos dulkėtos karputės.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
SidabraligėLapai tampa balzgani, tarsi pienuoti ar pasidabravę, pasiraitę ir smulkesni. Požymiai pirmiausia išryškėja ant apatinių šakų, dažniausiai birželį, o vasaros antroje pusėje pabąla visa laja.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
Vyšninė musėVyšninė musė kenkia trešnėms, rečiau vyšnioms. Gelsvai baltos lervos graužia vaisių minkštimą iš vidaus: uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, atsiranda dėmių ir įdubų, dažnai pradeda pūti.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
Vyšninis amarasVyšninis amaras kenkia vyšnioms ir ypač trešnėms. Gyvena apatinėje lapų pusėje, ūglių viršūnėse ir ant žiedkočių. Lapai raukšlėjasi, paruduoja ir nudžiūsta, jauni ūgliai išsikraipo, ant lipnių išskyrų plinta suodligė.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
Vyšninis gleivėtasis pjūklelisGelsvos, juodomis gleivėmis apsitraukusios lervos skeletuoja lapus, šie ruduoja ir džiūsta. Medžiai nusilpsta, kitais metais būna mažiau žiedpumpurių.
Plačiau: Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai
AmaraiSmulkūs, minkšti, kriaušės formos, dažniausiai žali, bet būna ir rožinių, rudų, juodų ar geltonų. Siurbia sultis ant jaunų ūglių ir apatinėje lapų pusėje: lapai gelsta ir deformuojasi, nauji pumpurai būna iškrypę.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
Augalas ištįsta, lapai blyškūs, margi lapai žaliuojaPer mažai šviesos. Kartu prastai žydi, gelsta ir krenta apatiniai lapai. Perkelkite arčiau lango ir nuvalykite dulkes nuo lapų.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai- Baltas apnašas ant žemės ar vazono krašto
Susikaupė per daug druskų nuo trąšų ar laistymo. Nuo jų ruduoja lapų galiukai, krenta apatiniai lapai, augalas lėčiau auga ir vysta.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
BaltasparniaiLabai smulkūs, balti, panašūs į mažytes kandis. Pajudinus augalą, pakyla ir vėl nutupia. Siurbia sultis, lapai gelsta ir žūva, tampa lipnūs.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai- Gelsta ir krenta daug lapų
Priežasčių gali būti daug: per daug ar per mažai vandens, per didelis vazonas, per tamsi vieta, per šalta, staigus atšalimas ar skersvėjis.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai - Gelsta ir krenta seni ir nauji lapai vienu metu
Tai per gausaus laistymo požymis. Kartu dažnai ruduoja lapų vidurys, atsiranda pelėsio dėmių, pūva stiebas, o šaknys tamsios ir minkštos.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
Iškilios kamštinės dėmelės apatinėje lapų pusėjeTai edema: augalas paima daugiau vandens, nei išgarina. Dažniausiai dėl per gausaus laistymo, ypač kai drėgna ir oras nejuda.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai- Lapai pajuoduoja, nusvyra, augalas sukrenta
Taip atrodo pašalimas, dažniausiai nešildomoje patalpoje ar ant šaltos palangės. Nuo karščio lapai vysta, susisuka, blunka ir tampa traškūs.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai - Lapai susiraukšlėję ar susisukę
Dažniausiai nevienodai laistant, kol auga nauji lapai, arba kai dieną ir naktį temperatūra labai skiriasi. Nelaikykite augalo skersvėjyje ir laistykite reguliariai, kad žemė neišdžiūtų kiaurai, bet ir nebūtų permirkusi.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
Lapų dėmėtligėTamsios dėmės su geltonu kraštu. Pašalinkite pažeistus lapus, nestatykite augalų per tankiai.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
MiltligėLapai tarsi apibarstyti baltais miltais. Pagerinkite oro judėjimą ir sąlygas.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
Miltuotieji kirmėliaiSmulkūs, iki 6 mm, lėti, apsigaubę baltu vaškiniu sluoksniu, todėl atrodo tarsi vatos kamuoliukai. Slepiasi apatinėje lapų pusėje ir lapų pažastyse.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
Pilkasis pelėsisAnt stiebų, lapų ar žiedų atsiranda pūkuotas pilkai rudas apnašas. Pašalinkite pažeistas ir nudžiūvusias dalis, išvėdinkite, nepalikite šlapių lapų vėsią naktį.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
Rudos išdegusios dėmės, lapai išblukęPer daug tiesioginės saulės, pavyzdžiui, vasarą prie pietinio lango. Margų lapų šviesesnės dalys nudega greičiau. Perkelkite augalą į pavėsingesnę vietą.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai- Ruduoja lapų galiukai ir kraštai
Dažniausiai per sausas oras, ypač žiemą, kai šildoma, arba per retas laistymas. Gali kenkti ir arti stovintis radiatorius ar skersvėjis.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
SkydamariaiNejudrūs, be matomų kojelių, primena prie lapo ar stiebo prilipusius šviesiai rudus žvynelius. Laikosi ant stiebų ir apatinėje lapų pusėje.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
Smulkios juodos muselėsApie 3 mm, silpnai skraido prie žemės paviršiaus ir lango. Suaugusios augalų neėda, bet jų baltos lervos juoda galvute gyvena žemėje ir gali graužti šaknis, ypač jaunų augalų.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai- Šaknų ir stiebo puvinys
Šaknys tamsios ir minkštos, stiebas prie žemės pūva, augalas vysta. Dažniausiai dėl per gausaus laistymo ar blogai vandenį praleidžiančios žemės.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai - Šviesios dėmės ar žiedai ant lapų
Dažniausiai nuo šalto vandens lašų, aerozolių, pavyzdžiui, valymo priemonių, arba per daug saulės. Laistykite kambario temperatūros vandeniu.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
TripsaiSmulkūs, siauri, geltonai ar juodai rusvi, sunkiai matomi be didinamojo stiklo. Lapai pasidaro sidabriški ar taškuoti, panašiai kaip nuo erkių, gali anksčiau nukristi.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai- Vysta, lapų kraštai rudi ir traškūs, žemė sausa
Augalui trūksta vandens. Tada pirmiausia gelsta ir krenta seni apatiniai lapai, o žiedai greitai nuvysta ar nukrenta. Gerai palaistykite.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai - Vysta, nors žemė šlapia
Apipuvusios šaknys nebegali sugerti vandens, todėl augalas vysta šlapioje žemėje. Laistydami tik pakenksite. Leiskite žemei pradžiūti ir patikrinkite šaknis.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
Voratinklinės erkėsTokios smulkios, kad dažniau pastebima žala nei jos pačios: viršutinėje lapų pusėje smulkūs šviesūs taškeliai, augalas atrodo išblukęs, lapai bronzėja ar gelsta.
Plačiau: Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai
DeguliaiAnt lapų atsiranda smulkių, kampuotų ar apvalių dėmelių, kurios vėliau pajuoduoja ir blizga. Ant lapkočių, vaiskočių ir uogų dėmelės nedidelės, juodos, panašios į musių išskyras.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Lapinis gumbauodis
Lervos gyvena viršūnių lapuose, kurie nustoja augti, susisuka ir deformuojasi. Vienas žalingiausių didelių, derančių serbentynų kenkėjų.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastoji voratinklinė erkėPaprastoji voratinklinė erkė gyvena apatinėje lapų pusėje: viršuje gelsvos dėmelės, apačioje ploni voratinkliai. Plinta sausu ir karštu oru, per metus išsivysto 4-12 kartų.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Serbentinė erkutėSerbentinė erkutė gyvena pumpuruose: viename gali būti 2-3 tūkstančiai erkučių. Pavasarį pažeisti pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Serbentinis amarasSerbentinis amaras čiulpia sultis apatinėje lapų pusėje: atsiranda stambių gelsvai žalsvų, vėliau paraustančių pūslių, lapai deformuojasi.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Serbentinis stiklasparnisBalti, rusva galva vikšrai iš vidaus graužia ūglių šerdį. Pavasarį pažeistos šakutės nustoja augti, lapai nuvysta ir nudžiūsta, ryškiausiai matyti nokstant uogoms.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Stiebinis gumbauodis
Stiebinis gumbauodis pažeidžia vienamečius ir dvimečius ūglius prie žemės, ypač kai jie mechaniškai sužaloti. Lervos gyvena po žieve.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Šviesmargė
Ant lapų atsiranda iš pradžių rudų, vėliau nešvariai baltų ar pilkšvų dėmelių su tamsiai rudu apvadu. Smarkiau pažeisti lapai sudžiūsta ir nukrinta jau rugpjūtį, krūmai nusilpsta, uogos neprinoksta.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Tamsioji miltligėJauni ūgliai, lapai ir uogos apsitraukia pilkšva, miltuota apnaša, kuri vėliau sutankėja ir paruduoja. Lapai susisuka ir nukrinta, ūgliai deformuojasi ir žiemą nušąla, uogos netinka maistui, suplyšinėja ir nukrinta.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
VeimutrūdėLabiausiai pažeidžia juoduosius serbentus, kartais agrastus. Apie vidurvasarį viršutinėje lapų pusėje atsiranda geltonų dėmių, apatinėje smulkių oranžinių pūslelių, vėliau pilkšvų šerelių.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Viksvinės rūdysPažeidžia lapus, žiedus, užuomazgas, vaiskočius ir jaunus ūglius, dažniausiai užsikrečiama žydint. Atsiranda rausvai rudų ar geltonai oranžinių dėmių, vėliau apatinėje lapų pusėje oranžinių, korėtų pagalvėlių.
Plačiau: Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
AskochitozėAnt stiebų atsiranda pailgų, įdubusių pilkšvų sausų dėmių, ant lapų, dažniausiai nuo kraštų, stambių pilkšvų dėmių su gelsvu apvadu.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Diegavirtės
Sukelia dirvožemio grybai. Labiausiai nukenčia nepalankiomis sąlygomis augantys daigai: šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja, stiebelis prie žemės suplonėja ir patamsėja, daigai vysta ir sunyksta.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Moliūginis amarasLapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, žiedai ir užuomazgos nubyra. Lipnios išskyros apvelia augalus, ant jų plinta suodligė.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Mozaikos virusasAnt lapų atsiranda smulkių, šviesiai žalių, vėliau gelstančių ir ruduojančių dėmių, lapai garbanojasi. Augalai sukrauna nedaug moteriškų žiedų, mažiau šoninių ūglių.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Netikroji miltligėLigai palankios vėsokos, lietingos vasaros. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda įvairaus dydžio kampuotų, blyškiai gelsvų, vėliau paruduojančių dėmių, o apatinėje pusėje jas dengia pilkšvai violetinė apnaša.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastoji voratinklinė erkėPaprastoji voratinklinė erkė pažeidžia apatinius lapus: viršuje smulkios gelsvos dėmelės, tarp lapų ir augalų driekiasi ploni voratinkliai.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Sklerotinis puvinysPažeidžia šaknis, stiebus, lapus, vaisius ir ūsus. Pūvanti dalis suminkštėja, pavandenija ir apsitraukia balta, vatai panašia grybiena.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Šiltadaržinis baltasparnisŠiltadaržinis baltasparnis gyvena apatinėje lapų pusėje: lapai gelsta, augalai apteršiami lipniomis išmatomis, ant kurių veisiasi juodligė.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Tikroji miltligėSerga derantys augalai. Pirmiausia ant senesnių lapų viršutinės pusės atsiranda baltų apskritų dėmelių, kurios aptraukia visą lapą, vėliau ir apatinę pusę bei stiebus.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
TripsaiTripsai siurbia lapų sultis: atsiranda smulkių gelsvų ar sidabriškų dėmelių, lapai pagelsta, paruduoja ir nudžiūsta. Palankiausia +25-30 °C ir 85 % drėgmė.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Visaėdė minamusėLervos lapuose išgraužia siaurus, baltus, vingiuotus takus. Pažeistus lapus pašalinkite.
Plačiau: Agurkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Alyvų bakteriozėAnt lapų ir stiebų kampuotos rudos dėmės, kurios susilieja. Jaunų lapų kraštai juoduoja, lapai susiraukšlėja ir krinta, pumpurai pajuoduoja, o jauni ūgliai užsilenkia kaip ganytojo lazda.
Plačiau: Alyvos: rūšys, vieta ir genėjimas po žydėjimo
KelmučiaiViršutinė augalo dalis džiūsta: karštu, sausu oru staiga, kai šaknys nebeatlaiko, arba palaipsniui, kai per kelerius metus džiūsta šaka po šakos.
Plačiau: Kelmučiai ir kempinės: grybai, kurie ardo medžius
Kempinės ant kamienoKempinės ant kamieno ar šakų atsiranda pavasarį, vasarą ir rudenį. Prieš tai gali retėti laja ir džiūti šakos, bet ne visada.
Plačiau: Kelmučiai ir kempinės: grybai, kurie ardo medžius
AmaraiLapai susiraukšlėja, pakeičia spalvą, tampa lipnūs. Šalia dažnai matyti amarus mintančių vabzdžių.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke
AntraknozėAnt lapų atsiranda didelių, šviesiai rudų dėmių.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke
Bakterinė kampuotoji dėmėtligėAnt lapų smulkios, kampuotos dėmės su geltonu apvadu.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke
MiltligėAnt lapų ir stiebų atsiranda baltų, miltuotų dėmių. Sausros nusilpninti augalai jai jautresni, todėl laistykite reguliariai.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke
Paprastoji voratinklinė erkėPaprastoji voratinklinė erkė plinta per karščius ir sausą orą, ypač šiltnamyje: lapai pašviesėja ar paruduoja. Neleiskite orui per daug išsausėti.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke
Stiebų ir vaisių puviniaiLapai paruduoja nuo kraštų, ant vaisių atsiranda juodų, supuvusių vietų.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės graužia jaunus augalus, todėl juos saugokite pirmosiomis savaitėmis po sodinimo: Ispaniniai šliužai.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke- Vaisiai neskanūs
Vaisiai neskanūs , kai vasara tamsi ir apsiniaukusi, augalai serga ar vaisiai nuskinami per anksti.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke - Vaisių neužsimezga
Vaisių neužsimezga , kai trūksta apdulkinimo, ypač šaltu, lietingu ar apsiniaukusiu oru.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke
VirusaiVirusai , pavyzdžiui, mozaikos. Jaunos augalo dalys pakeičia spalvą, susisuka ar išsikraipo.
Plačiau: Melionai ir arbūzai: auginimas šiltnamyje ir lauke- Amarai
Amarai telkiasi ūglių viršūnėse: lapai susisuka, pakinta spalva, būna lipnūs, šliaužioja skruzdės. Juos naikina boružės. Netręškite per gausiai: minkšti, vešlūs ūgliai traukia amarus.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai
Bakterinė degligėLapai, žiedai ir jauni ūgliai atrodo lyg apdeginti, ūglių viršūnės pajuoduoja ir užsiriečia kaip lazdos rankena, vaisiai paruduoja ar pajuoduoja ir ant jų būna gleivių lašelių, vėliau jie sudžiūsta.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai
Dėmėtasparnė drozofilaPatelės deda kiaušinėlius į sveikus vaisius, o lervos minta minkštimu, ir vaisiai suminkštėja. Skinkite laiku, surinkite nukritusias uogas ir pašalinkite laukinius augalus, kuriuose ji veisiasi.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai
Kriaušinio gleivėtojo pjūklelio lervosKriaušinio gleivėtojo pjūklelio lervos primena mažus šliužus. Jos graužia viršutinę lapo pusę, ir lieka tik gyslų tinklelis.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai- Lapų dėmėtligės
Dėmės pirmiausia atsiranda ant apatinių ir vidinių šakų, kur drėgna ir pavėsis. Jos būna kampuotos ar apvalios, geltonos, oranžinės, rudos ar juodos.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai - Miltligė
Viršutinėje lapo pusėje balkšvos, veltinio pavidalo apnašos, apatinėje pusėje lapas susiraukšlėjęs. Ji plinta, kai trūksta šviesos, daug drėgmės ir oras nejuda.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai
Monilinis puvinysAnt vaisių atsiranda pūkuotos gelsvai pilkos sporų pagalvėlės, vaisiai genda. Dažniausiai užsikrečia vabzdžių, krušos ar trinties pažeisti vaisiai.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai- Paukščiai ir laukiniai gyvūnai
Paukščiai ir laukiniai gyvūnai kartais lesa uogas, bet sutraukiantis skonis dažniausiai juos atbaido.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai - Rūdys
Ant lapų, lapkočių, jaunų stiebų ir vaisių atsiranda apskritos ar ovalios dėmės su iškiliais spuogeliais. Ligos sukėlėjo tarpinis šeimininkas yra kadagiai.
Plačiau: Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai
Avietinė erkutėAvietinė erkutė mikroskopinė: lapai raukšlėjasi, atsiranda geltonų dėmių, o kai erkučių daug, tarpgysliai pagelsta, gyslos lieka žalios.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Avietinis amarasAvietinis amaras gyvena kolonijomis ant lapkočių ir ūglių viršūnių. Lapai susisuka, ūgliai išsikraipo, neišsiskleidę žiedai sudžiūsta.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Avietinis gumbauodisLervos gyvena stiebų viduje: susidaro iki 3 cm ilgio, nelygių, raukšlėtų gumbų, stiebai džiūsta. Labiau plinta senesniuose avietynuose.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Avietinis žiedgraužisAvietinis žiedgraužis kenkia avietėms, braškėms ir gervuogėms. Prieš žydėjimą vabalai išgraužia skylučių lapuose, o patelės pagraužia žiedkočius: žiedpumpuriai nulinksta, paruduoja ir sudžiūsta.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Deguliai (antraknozė)Ant jaunų ūglių susidaro pilkšvų, įdubusių dėmelių su tamsiai violetiniu apvadu, kurios vėliau susilieja, audiniai sukamštėja, ūgliai džiūsta.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastasis avietinukasVabalai išgraužia skylių lapuose ir žiedlapiuose, o lervos gadina žiedus, užuomazgas ir uogas: tai „kirminai“ uogose. Pažeistos uogos deformuojasi ir lėčiau auga.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastoji voratinklinė erkėPaprastoji voratinklinė erkė gyvena apatinėje lapų pusėje: lapai pagelsta, įgauna bronzinį atspalvį, džiūsta ir krinta. Plinta karštu (23-30 °C) ir sausu oru.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pilkasis puvinysLabiausiai pavojingas uogoms. Ant jų atsiranda minkštų rudų telkinių su puria pilka grybiena, kurie susilieja. Ypač greitai plinta tarp nuskintų uogų, jei tarp jų yra sergančių.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
RūdysVasaros pradžioje ant senesnių apatinių lapų atsiranda pavienių apvalių geltonų rūdžių telkinių, vėliau daug smulkių dulkančių, o rudeniop jie pajuoduoja.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Šaknų puvinysStiebų viršūnės pradeda gelsti ir vysti, lapai džiūsta pradedant nuo apatinių. Stiebai lėčiau auga, ant žievės atsiranda tamsiai mėlynų ar violetinių pailgų dėmių, ten žievė sutrūkinėja.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠviesmargėPirmieji požymiai pasirodo birželio pradžioje, o labiausiai liga plinta nokstant uogoms. Ant lapų ir stiebų atsiranda smulkių rausvai rudų dėmelių, kurių vidurys vėliau pabąla.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Tripsai
Tripsai čiulpia pumpurų, žiedų ir lapų sultis: pažeistos dalys pabąla ir paruduoja.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŽievėplaišaAnt jaunų ūglių aplink lapų išaugimo vietą atsiranda didelių rudai violetinių, stiebą apjuosiančių dėmių. Ūgliams medėjant žievė dėmių vietose pašviesėja, atšoka ir supleišėja.
Plačiau: Aviečių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Rododendrų lapai žiemą paruduojaŽiemą visžaliai rododendrai patenka į keblią padėtį: per lapus jie gali netekti daugiau vandens, nei šaknys spėja atgauti.
Plačiau: Rododendrai žiemą: kodėl paruduoja lapai ir kaip apsaugoti- Amarai, vikšrai ir lapus minuojančios kandelės
RHS duomenimis, ąžuolus gali pulti ir šie kenkėjai.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai
Ąžuolų miltligėĄžuolų miltligė (Erysiphe alphitoides). Viena labiausiai Lietuvoje paplitusių miltligių. Ji puola jaunus lapus ir minkštus ūglius, padengia juos veltinine balta apnaša, o pažeisti lapai susitraukia ir pajuoduoja.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai
TulžiaiTulžiai (tulžiasparnių Andricus, Biorhiza, Neuroterus lervos).
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai
AmaraiGausūs amarai išsiurbia tiek sulčių, kad lapai susisuka, vysta, o augalas gali net žūti. Jautriausi daigai, bet gausūs amarai gali sunaikinti bet kokio dydžio paprikas.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje- Amarų pernešami virusai
Persikinis ir bulvinis amarai perneša bulvių virusines ligas.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Bakterinė dėmėtligėApatinėje senesnių lapų pusėje atsiranda smulkių iškilių taškelių, viršutinėje vandeningų dėmelių. Vėliau dėmių vidurys tampa pilkšvai rusvas, o kraštai tamsesni.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
BaltasparniaiPajudinus augalą, pakyla debesėlis smulkių, apie 1,5 mm baltasparnių vabzdžių. Apatinėje lapų pusėje matyti plokščių, ovalių, kreminės spalvos žvynelių pavidalo lervų.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje- Fuzariozinis stiebų ir vaisių puvinys
Ant stiebų, dažniausiai ties bambliais arba žaizdomis, atsiranda minkštų tamsiai rudų ar juodų dėmių. Ant vaisių aplink taurelę susidaro juodų vandeningų dėmių, kurios plinta vaisiaus šonais.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Juodoji kojelė ir šaknų ligosJuodoji kojelė puola daigus. Jei sėjinukai pažeidžiami dar nesudygę, tiesiog matyti plotai, kur niekas nesudygo. Jei sudygę, daigeliai išvirsta, nes grybai sunaikina jų šaknis.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
MiltligėApatinėje lapo pusėje atsiranda pūkuotų baltų dėmių, kurios ilgainiui paruduoja. Viršutinė lapo pusė atrodo sveika arba su išsiliejusiomis gelsvomis dėmėmis.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Paprikų švelniojo margumo virusasPaprikų švelniojo margumo virusas (PMMoV) paplitęs visur, kur auginamos paprikos. Kol augalai neveda vaisių, jį sunku pastebėti: požymiai ant lapų panašūs į magnio ar mangano trūkumą.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Pilkasis puvinysDrėgname ore ant nykstančių pumpurų, lapų, žiedų ar vaisių auga pūkuotas pilkai rudas pelėsis. Paprikų vaisiai pūva, puvinys plečiasi.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Pomidorų dėmėtosios vytulio virusasPomidorų dėmėtosios vytulio virusas (TSWV) užpuola apie 300 augalų rūšių. Jį perneša tripsai, ypač vakarinis gėlinis tripsas, todėl paprikoms jis pavojingas tik tada, kai šiltnamyje yra tripsų.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
ŠliužaiJaunus paprikų augalus reikia saugoti nuo šliužų ir sraigių. Kaip atpažinti ir naikinti invazinius ispaninius šliužus, rašome gide Ispaniniai šliužai.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje- Tabako mozaikos virusas
Tabako mozaikos virusas (TMV): iš pradžių išilgai pagrindinių lapo gyslų audiniai paruduoja ir žūsta, lapai vysta ir krenta, naujuose ūgliuose matyti mozaika, jie deformuojasi.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje - Vidinis vaisių puvinys
Viduje vaisius pūva šviesiai rudai, dažnai su balta ar persikų spalvos grybiena, kuri gali apaugti ir sėklas.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Viršūninis puvinys ir saulės nudegimasIš pradžių atsiranda minkštų dėmelių, kurios virsta įdubusiomis gelsvai rudomis dėmėmis su labai ryškia riba tarp pažeisto ir sveiko audinio.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
VytulysPirmiausia pagelsta senesni lapai, dažnai tik vienoje augalo pusėje. Liga kyla stiebu aukštyn, kol nunyksta didelė augalo dalis ar visas augalas.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Voratinklinės erkėsViršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių šviesių taškelių. Apatinėje lapų pusėje matyti daugybė mažyčių erkių, baltų išnarų ir kiaušinėlių lukštų: geriausiai juos įžiūrėsite pro 10 kartų didinantį lęšį.
Plačiau: Paprikų ligos ir kenkėjai šiltnamyje
Amalai ant medžiųVienas kitas amalas medžiui kenkia mažai, bet gausūs amalai jį gerokai susilpnina. Vanduo. Amalo siurbtukai (haustorijos) įauga į medieną ir užkemša dalį medžio vandens indų.
Plačiau: Amalai ant medžių: kaip atpažinti, kada ir kaip šalinti- Lapų dėmėtligė
Ant lapų netaisyklingos rusvai violetinės dėmės.
Plačiau: Bijūnų ligos ir kodėl bijūnai nežydi - Pilkasis puvinys (bijūnų vytulys)
Ligą sukelia grybas, kuris puola tik bijūnus. Ant lapų atsiranda netaisyklingų rudų negyvo audinio dėmių, kurios drėgnu oru plečiasi.
Plačiau: Bijūnų ligos ir kodėl bijūnai nežydi
Skruzdėlės ant pumpurųSkruzdėlės ant bijūnų pumpurų dažnos, bet augalui nekenkia: jas vilioja nektaras. Bijūnams žydėti jų nereikia, bet ir naikinti nebūtina.
Plačiau: Bijūnų ligos ir kodėl bijūnai nežydi- Antraknozė
Labai žalinga ir klastinga liga: augalai gali užsikrėsti dar daigyne, o požymiai pasirodo tik persodinus.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Avietinis žiedgraužisVabalai išgraužia skylučių lapuose, o patelės pagraužia žiedkočius: žiedpumpuris nukrinta arba parudavęs kybo. Daugiausia vabalų būna prieš pat žydėjimą.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Dirvos kenkėjai
Grambuolių ir spragšių lervos bei dirvinukų vikšrai graužia šaknis, augalai vysta ir nudžiūsta. Grambuolių ir spragšių lervos dirvoje gyvena 4-5 metus, todėl prieš sodinimą verta patikrinti, ar jų nėra.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Gnomonija
Pažeidžia brandžius lapus ir gali sukelti nokstančių uogų minkštąjį puvinį. Išskirtinis požymis: V formos dėmės ant lapų su trimis skirtingų spalvų zonomis, nuo gyslų iki lapo krašto.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
MiltligėDažniausia ir žalingiausia po priedangomis ir šiltnamiuose auginamų braškių liga, sausomis karštomis vasaromis pasitaiko ir lauke.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastoji voratinklinė erkėPaprastoji voratinklinė erkė gyvena apatinėje lapų pusėje: viršuje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, lapai gelsta ir džiūsta, apačioje matyti ploni voratinkliai.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pilkasis (kekerinis) puvinysPažeidžia uogas, žiedus, butonus, lapkočius, vaiskočius ir lapus. Uogos užsikrečia žydėjimo metu, bet jei orai sausi ir karšti, iš užkrėstų žiedų gali užaugti ir sveikos uogos.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Rudmargė
Vasaros pirmoje pusėje plinta lėtai, beveik nepastebimai, o rugpjūtį ir rugsėjį gali pažeisti iki 90 % lapų. Ant lapų atsiranda gana didelių, neryškių rudų, rausvai violetinių ar juodai rudų dėmių su juodais kauburėliais.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠviesmargėPlačiausiai paplitusi lapų liga. Ant lapų atsiranda apskritų ar kampuotų, nešvariai baltų dėmių su plačiu raudonai violetiniu apvadu.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Tripsai
Tripsai čiulpia žiedų, jaunų lapų ir uogų sultis: pažeistos dalys pabąla ir paruduoja, ant uogų audinys sukamštėja. Plinta sausu ir šiltu oru.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Vytulys ir uogų odiškasis puvinys
Sukėlėjas gyvena dirvoje. Vytulys pavojingesnis: ant lapų atsiranda melsvai žalsvų dėmių, ant lapkočių raudonų, jaunesni lapai vysta, šaknies kaklelis parausta, ir kerelis žūva.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Žemuoginė erkė
Mikroskopinės, 0,2-0,25 mm erkės minta jaunais lapeliais kerelio viduryje. Lapai gelsta, raukšlėjasi, kerelis skursta, blogiau žiemoja ir dera.
Plačiau: Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Alternariozė (juodoji dėmėtligė)Ant išorinių lapų atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, centrai paruduoja. Gūžės užauga mažos, o sandėlyje pūva.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Daigų juodoji kojelėŠaknies kaklelis pajuosta, suplonėja ir pradeda pūti, anksti užsikrėtę daigai išvirsta. Ligai palanku rūgšti, gausiai laistoma žemė ir tankiai augantys daigai.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
FomozėAnt lapų ir lapkočių atsiranda pilkšvai rusvų, apskritų, džiūvančių dėmių su melsvai pilkais pakraščiais ir daug juodų taškelių.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Fuzariozė
Lapai gelsta, vysta, ant jų matyti neryškių dėmių su patamsėjusiomis gyslomis, o perpjautame stiebe ar lapkotyje paruduoja vandens indų ratas.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Gyslų bakteriozė (juodasis puvinys)Pajuoduoja vandens indai, lapas nuo krašto link centro gelsta, džiūsta, raukšlėjasi ir tampa tarsi permatomas.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kopūstinė kandisVikšrai išėda lapo minkštimą, palikdami tik ploną odelę: susidaro „langeliai“, kurie išdžiūvę ištrupa į skyles. Stebėkite feromoninėmis gaudyklėmis.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kopūstinis amarasLapai pagelsta ar parausta, kraštai užsiraito žemyn, gūžės būna mažesnės ir purios.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kopūstinis pelėdgalvisVikšrai lapuose išgraužia stambias ovalias skyles, o gūžėse gilias landas, užterštas išmatomis.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kryžmažiedinės spragėsSmulkūs šokinėjantys vabalai lapuose išgraužia smulkias skylutes. Nevėlinkite sėjos ir naikinkite bastutines piktžoles.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pavasarinė kopūstinė musėLervos graužia šaknis ir stiebo požeminę dalį, smulkias šakneles visai nuėda. Daigus į lauką sodinkite kuo anksčiau, sužaliavus ievoms, naikinkite bastutines piktžoles.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
PuviniaiKekerinis puvinys dažnai atsiranda ant kitų ligų ar kenkėjų pažeidimų: didelės rudos vandeningos dėmės, vėsiu oru pilka apnaša su juodais sklerocijais.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Rapsinis pjūklelisPilkšvai žalios, raukšlėtos, juodagalvės lervos graužia lapus, dažnai palikdamos tik gyslas.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Ropinis ir kopūstinis baltukaiVikšrai graužia lapus, palikdami tik gyslas, ropinio baltuko vikšrai graužia landas ir gūžėse.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Šaknų gumbasAnt šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, šaknų plaukelių mažai, todėl augalas negali apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis: kopūstai silpnai auga ir nesuka gūžių.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠliužaiŠliužai išgraužia netaisyklingas skyles, aktyviausi naktį, ypač lietingais metais.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Tripsai
Tripsai dažniausiai pasirodo birželio pabaigoje, labiausiai kenkia vidutinio ankstyvumo ir vėlyviesiems rauginimui skirtiems kopūstams.
Plačiau: Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Buksmedinis ugniukasBuksmedinis ugniukas yra invazinis drugys iš Rytų Azijos. Europoje oficialiai aptiktas 2006 metais.
Plačiau: Buksmedžiai: priežiūra, ugniukas ir nykimas
Buksmedžių nykimasTai grybinė liga, kurią sukelia Calonectria genties grybai. Jie ant nukritusių lapų išlieka gyvybingi iki 6 metų. Kaip atpažinti.
Plačiau: Buksmedžiai: priežiūra, ugniukas ir nykimas
AmaraiLietuvoje bulvėse dažniausiai aptinkami 8 rūšių amarai. Bulvėse didelių kolonijų nesudaro, bet platina virusus. Plinta šiltu, drėgnu oru be smarkių lietų.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Bulviniai cistiniai nematodaiKarantininiai kenkėjai. Pažeisti augalai išaugina 1-3 stiebus, apatiniai lapai apvysta. Ant šaknų ir gumbų matyti aguonos dydžio baltų ar gelsvų cistų.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Bulvių marasPažeidžia lapus, stiebus, viršūnes ir gumbus. Pirmiausia ant lapų atsiranda mažų, blyškiai ar tamsiai žalių, netaisyklingų, vandeningų dėmių, kurios greitai plečiasi ir tampa tamsiai pilkos ar rudos.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Bulvių vėžysKarantininė liga. Ant gumbų ir stolonų išauga netaisyklingų auglių, primenančių žiedinio kopūsto galvutę. Užkratas dirvoje gali išlikti iki 20 metų, todėl užkrėstame lauke bulves auginti draudžiama 20 metų.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Juodoji kojelėStiebo pagrindas juoduoja ir pūva, viršutiniai lapai susisuka laiveliu, gelsta ir džiūsta, o stiebas lengvai ištraukiamas iš dirvos.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kolorado vabalasVabalai apie 1 cm ilgio, geltonus kiaušinėlius deda krūvelėmis po 20-30 apatinėje lapų pusėje. Jaunos lervos raudonos, suaugusios oranžinės, juoda galva.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastosios rauplėsAnt gumbų susidaro šiurkščių, žvaigždės formos, rusvų karpučių. Minkštimas nenukenčia, bet gumbai praranda išvaizdą. Ligai palanku sausra ir 20-22 °C dirva.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Rizoktoniozė (baltoji kojelė, šašai)Ant daigų stiebų ties dirvos paviršiumi atsiranda rudų, pailgų, įdubusių žaizdų, stiebo apačioje pilkšvai balta grybiena.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Sausasis puvinys
Kasant požymių būna nedaug, bet po mėnesio ant gumbų atsiranda pilkšvai rudų, įdubusių, koncentriškai raukšlėtų dėmių, viduje gali susidaryti ertmė su balta ar gelsva grybiena.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Sausligė (alternariozė)Pažeidžia lapus, stiebus ir gumbus, dažniau išplinta vasaros antroje pusėje, ant senstančių lapų. Iš pradžių atsiranda smulkių (1-2 mm), sausų, tamsiai rudų dėmelių, kurios gali didėti ir būti koncentriškai rievėtos.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Spragšiai (vielinukai)Kietos, geltonos ar gelsvai rudos lervos gyvena dirvoje 3-5 metus ir išgraužia gumbus. Daugiausia jų prisiveisia daugiamečiuose žolynuose ir dirvonuose.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Šlapiasis puvinysAnt gumbų atsiranda mažų rusvų vandeningų dėmelių, minkštimas pavandenija ir irsta, gumbai dvokia. Iš įtrūkusio gumbo varvanti masė užkrečia gretimus.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠliužaiŠliužai daugiausia žalos daro gumbams formuojantis: pro mažas skylutes padaro ertmes, pro kurias patenka ligos. Daugiau jų prastai įdirbtose, grumstuotose dirvose.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Virusinės ligos
Bulvėse dažniausiai būna keli virusai kartu, o jų požymiai priklauso nuo veislės ir viruso kamieno. Lapų susisukimo virusas: viršūniniai lapeliai pablykšta ar parausta, jų pagrindas susisuka į viršų.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Žiedinis puvinysKarantininė liga: apatiniai lapai vysta ir susisuka, o perpjautame gumbe matyti gelsvas, vėliau rudas žiedas.
Plačiau: Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Alternariozė (juodoji dėmėtligė)Ant lapų atsiranda juodų apskritų dėmių, kurios plečiasi, centrai paruduoja. Serga ir kopūstai, ridikai, ridikėliai, ropės.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Bakterinis vėžys
Prie šaknies kaklelio ant šakniavaisio susidaro gana didelių gumbų. Augalai skursta, šakniavaisiai lieka maži, sandėlyje supūva.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Cerkosporozė (rudmargė)Pažeidžia lapus ir stiebus: dėmių kartais būna tiek daug, kad lapai patamsėja, nudžiūsta ir susiraito. Pasireiškia vasaros antroje pusėje, kai apie 20 °C, oro drėgmė didesnė nei 70 %, apsiniaukę ar rūkas.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Fomozė
Pažeidžia lapus, šakniavaisius ir sėklas, labiausiai nukenčia daigai. Pažeisti lapai lengvai nutrūksta, o užsikrėtę šakniavaisiai žiemą pūva iš vidaus.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
MiltligėLapai apsitraukia balkšva apnaša. Pasireiškia vasaros antroje pusėje, kai apie 20 °C ir sausa. Rinkitės atsparias veisles.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pupinis amarasApie 2 mm juosvi ar tamsiai rudi amarai siurbia lapų sultis, užteršia augalus lipniomis išmatomis ir platina virusus. Per metus gali išsivystyti daugiau nei 10 kartų.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Ramuliariozė (baltuliai)Pirmiausia pažeidžia senesnius lapus. Pasireiškia vasaros antroje pusėje, kai apie 20 °C ir oro drėgmė didesnė nei 95 %.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
RūdysViršutinėje lapų pusėje atsiranda labai smulkių rusvų taškelių.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Rudoji runkelinė blakėRudoji runkelinė blakė čiulpia sultis. Po derliaus pašalinkite augalų liekanas.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Runkelinė musėGelsvos, iki 7,5 mm lervos lapų viduje išgraužia stambias, dėmių pavidalo landas. Pažeidžia ir špinatus. Laikykitės sėjomainos, nelaikykite piktžolėtų pasėlių.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Runkelinė spragė1,5-2,3 mm tamsūs, metališkai žali ar bronziniai šokinėjantys vabalai apgraužia daigų skilčialapius ir lapus, išėda duobutes ar skylutes.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Sklerotinis puvinys
Pažeidžia lapus, o ypač šakniavaisius sandėlyje. Serga ir morkos, petražolės, kopūstai, agurkai, pupelės. Sandėliuokite tik sveikus šakniavaisius, laikykite +3-4 °C ir 95-98 % drėgmėje.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠliužaiŠliužai išgraužia netaisyklingas skyles, aktyviausi naktį. Nepalikite augalų liekanų, po kuriomis slepiasi.
Plačiau: Burokėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Bakterinė degligėBakterinė degligė (Erwinia amylovora). Žydėjimo metu žiedai vysta ir žūva, drėgnu oru iš pažeistų vietų sunkiasi baltos gleivės, ūgliai susitraukia, po žieve mediena rausvai ruda, susidaro žaizdos.
Plačiau: Cidonija: ar išaugs Lietuvoje, auginimas ir derlius
Lapų dėmėtligėJą sukelia grybas Diplocarpon mespili. Nuo pavasario iki rudens lapuose atsiranda smulkių tamsių dėmelių pilkais viduriais, jos susilieja, lapai paruduoja ar pagelsta ir anksti nukrinta.
Plačiau: Cidonija: ar išaugs Lietuvoje, auginimas ir derlius
AntraknozėAnt lapų atsiranda 2-3 cm, kampuotai apskritų, rausvai rusvų dėmių, lapai sutrūkinėja. Ant vaisių, lapkočių ir stiebų būna įdubusių, rausvo atspalvio dėmių, vaisiai deformuojasi, augalai gali sunykti.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Bakterinė kampuotoji dėmėtligė
Ant lapų atsiranda daug smulkių (iki 0,5 cm), šviesiai žalsvų, iš pradžių vandeningų, kampuotų dėmių, kuriose matyti pilkšvo skysčio lašelių.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Moliūginis amaras
Lapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, žiedai ir užuomazgos nubyra, ant lipnių išskyrų plinta suodligė. Pavasarį dauginasi, kai sušyla iki +12 °C.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Netikroji miltligėPlinta vėsiomis, lietingomis vasaromis. Viršutinėje lapų pusėje susidaro kampuotų, netaisyklingų, blyškiai gelsvų, vėliau paruduojančių dėmių, o apatinėje pusėje jas dengia pilkšvai violetinė apnaša.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastoji voratinklinė erkėPaprastoji voratinklinė erkė pažeidžia apatinius lapus: smulkios gelsvos dėmelės, ploni voratinkliai tarp lapų. Palankiausia +28-30 °C ir sausas oras.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Sklerotinis puvinysPažeidžia šaknis, stiebus, lapus ir vaisius. Pūvanti dalis suminkštėja, pavandenija ir apsitraukia balta, vatai panašia grybiena, augalai vysta ir greitai žūva.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Šiltadaržinis baltasparnisŠiltadaržinis baltasparnis gyvena apatinėje lapų pusėje: lapai gelsta, apteršiami lipniomis išmatomis, pajudinus augalą pakyla smulkūs balti vabzdžiai.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Tikroji miltligėAnt senesnių lapų viršutinės pusės atsiranda baltų apskritų dėmelių, kurios aptraukia visą lapą, vėliau ir apatinę pusę bei stiebus.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Tripsai
Tripsai siurbia lapų sultis: atsiranda smulkių gelsvų ar sidabriškų dėmelių, lapai pagelsta ir nudžiūsta. Palankiausia +25-30 °C ir 85 % drėgmė.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Visaėdė minamusėLervos lapuose išgraužia siaurus baltus vingiuotus takus. Pažeistus lapus pašalinkite.
Plačiau: Cukinijų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Alternariozė ir rūdysAlternariozė labiausiai pažeidžia porus, bet gali ir svogūnus bei česnakus: pirmiausia ant laiškų atsiranda mažų baltų dėmelių, o kai oro drėgmė viršija 70 %, ir didesnių dėmių.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Bakterinis puvinysBakterinis puvinys pasireiškia ant mechaniškai pažeistų svogūnų: audiniai tampa tarsi stikliniai, svogūnas atrodo lyg išviręs, paskui virsta gleivėta, dvokiančia mase.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
FuzariozėPažeidžia visas augalo dalis lauke ir ropeles sandėlyje. Šaknys suplonėja ir supūva, todėl augalai lengvai išraunami. Ropelės suminkštėja, viduje tampa rausvai ar pilkšvai rudos, apsitraukia baltomis apnašomis.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Galveninis puvinysGalveninis puvinys plinta sandėlyje: ropelės pūva sausuoju puviniu, traukiasi, džiūsta, ant lukštų atsiranda purių juodų apnašų.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Kaklelio (kekerinis) puvinysPažeidžia svogūnus, česnakus, porus ir laukinius česnakinius. Augimo metu ant laiškų požymių beveik nematyti, bet palankiomis sąlygomis augalai užsikrečia lauke per laiškus, iš kurių grybiena patenka į ropeles.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Netikroji miltligėSerga svogūnai, česnakai ir porai. Ant laiškų atsiranda pailgų, neryškių gelsvų dėmių, kurios drėgnu oru pasidengia pilkšvai violetine, vėliau juosvai ruda apnaša.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Pelėjūninis puvinysAnt dugnelio ar lukštų atsiranda rusvų vandeningų, vėliau raukšlėtų dėmių, česnakų skiltelės įdumba. Dėmes iš pradžių dengia balsva, vėliau žalsvai melsva grybiena, pūvančios ropelės kvepia pelėsiais.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai- Sklerotinis puvinys
Drėgnoje saugykloje ropelės paviršiuje ar viduje susidaro balta, vatai panaši grybiena, greitai supūva daug ropelių.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Stiebinis nematodasStiebinis nematodas pažeidžia dygstančias sėklas ir skilteles. Svogūnų daigų pirmasis lapelis išsipučia ir išsikraipo. Česnakų lapai sustorėja, pagelsta ir nudžiūsta, šaknys ir dugnelis atšoka, galvutė subyra.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Svogūninė kandisPirmosios kartos vikšrai pažeidžia laiškus, o česnakų ir žiedynstiebius: matyti šviesių išilginių dėmių.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Svogūninė musėPažeisti augalai skursta, laiškai nuo viršūnių gelsta ir vysta, raunant laiškai nutrūksta, o ropelė lieka žemėje. Pasėlis išretėja, pažeistus augalus užpuola puviniai.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai- Šakninė erkė
Šakninė erkė dažniausiai puola sužeistus ar nusilpusius augalus, pažeidžia dugnelį: lukštai patamsėja, apiberti smulkiomis rudomis išgraužomis.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
Tabakinis tripsasTabakinis tripsas siurbia sultis: išilgai gyslų atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurios susilieja, laiškai išblykšta, paruduoja ir nudžiūsta.
Plačiau: Svogūnų ir česnakų ligos bei kenkėjai
AmaraiPavasarį apžiūrėkite jaunus ūglius: nedideles amarų kolonijas nutrinkite pirštais.
Plačiau: Dekoratyviniai sausmedžiai: vijokliai ir krūmai- Miltligė
Dažniau užpuola per sausus karščius, ypač prie sienų ir tvorų. Pavasarį pamulčiuokite kompostu, kad dirva ilgiau išliktų drėgna.
Plačiau: Dekoratyviniai sausmedžiai: vijokliai ir krūmai - Netinkamas šienavimo laikas
Ankstesnis šienavimas palankesnis pavasarį žydintiems augalams, vėlesnis vasarą žydintiems. Pievą palikite, kol dauguma augalų peržydės ir subrandins sėklų, o pakraštyje palikite nešienautą juostą vabzdžiams ir kitiems gyvūnams.
Plačiau: Žydinti pieva iš vietinių augalų - Pieva nešienaujama
Pievai reikia nuolatinio trikdymo, šienavimo ar ganymo. Apleistose pievose didžiausius sąžalynus sudaro invaziniai augalai: rykštenės, lubinai, šiušelės.
Plačiau: Žydinti pieva iš vietinių augalų - Piktžolės pirmaisiais metais
Daugiametė pieva gražiai pražysta tik po dvejų ar daugiau metų. Pirmą vasarą pievą reguliariai pjaukite: praėjus 6-8 savaitėms po sudygimo nupjaukite iki 5 cm ir kartokite kas du mėnesius.
Plačiau: Žydinti pieva iš vietinių augalų - Žolė susmulkinta ir palikta
Susmulkinta ir paskleista žolė blogina pievos būklę: ji tręšia dirvą, trukdo dygti sėkloms, o dirva tampa palanki didžiajai dilgėlei, krūminiam builiui ir paprastajai garšvai.
Plačiau: Žydinti pieva iš vietinių augalų - Žolės nustelbia gėles
Derlingoje dirvoje vešlios miglinės žolės ir kiti stiprūs augalai užgožia trapesnes pievos gėles. Pievos nelaistykite ir netręškite.
Plačiau: Žydinti pieva iš vietinių augalų
Amarai ant egliųAmarai ant eglių (Elatobium abietinum). Iki 2 mm, blankiai žali, tamsiai raudonomis akimis. Labiausiai pastebimi nuo vėlyvo rudens iki pavasario.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ChermesaiChermesai (Adelges). Su amarais giminingi vabzdžiai, kurie ant eglių jaunų ūglių sukelia žalių, iki 20 mm ilgio kankorėžio formos tulžių.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Žievėgraužis tipografasŽievėgraužis tipografas (Ips typographus). Tamsiai rudas, blizgantis, 4-5,5 mm vabalas, paplitęs visoje Lietuvoje ir laikomas pavojingiausiu eglynų kenkėju.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Fitoftorinis šaknų puvinys
Fitoftorinis šaknų puvinys (Phytophthora). Liga dažniausiai būna sunkiose ar užmirkusiose dirvose. Spygliuočio spalva pamažu blunka: iš ryškiai žalios tampa blanki, pilkšva, galiausiai ruda.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Per gilus ar netinkamu metu atliktas karpymas
Spygliuočiai, išskyrus kukmedžius, iš senos medienos beveik neatželia, todėl nukirpus per giliai lieka plikos vietos. Tyrimai rodo, kad rudų vietų daugiau po karpymo rudenį, o vasarą karpyti per karščius ir sausras taip pat rizikinga.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Sausra, šalna, užmirkimas ir šalti vėjai
Daug rudų vietų atsiranda dėl sausros, šalnos, užmirkimo ar šaltų, džiovinančių vėjų: tada nukirpti ūgliai nebeatželia.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Eleborinis amarasEleborinis amaras (Macrosiphum hellebori). Balsvai žali, 2-4 mm ilgio amarai anksti pavasarį, žydėjimo metu, kartais tankiomis kolonijomis telkiasi apatinėje lapų pusėje ir ant žiedų.
Plačiau: Eleborų ligos ir kenkėjai: dėmėtligė, virusas, amarai- Juodoji mirtis
Taip augintojai vadina greičiausiai viruso (Helleborus net necrosis virus) sukeliamą ligą. Nauji lapai skursta ir deformuojasi, ir per sezoną vis labiau.
Plačiau: Eleborų ligos ir kenkėjai: dėmėtligė, virusas, amarai - Lapų dėmėtligė
Lapų dėmėtligė (Microsphaeropsis hellebori). Ant lapų ir stiebų atsiranda daugmaž apskritų rudų negyvų dėmių, vėliau negyvas audinys iškrenta, ir lapai atrodo suplyšę.
Plačiau: Eleborų ligos ir kenkėjai: dėmėtligė, virusas, amarai
MiltligėBalta apnaša ant lapų. Genėkite, kad krūmas vėdintųsi, ir laistykite ryte.
Plačiau: Rožės: žiemojimas ir ligos
Pilkasis puvinysPumpurai paruduoja ir neišsiskleidžia. Pašalinkite pažeistus pumpurus ir pagerinkite vėdinimą.
Plačiau: Rožės: žiemojimas ir ligos
Raudonjuodis dėmėtumasAnt lapų purpurinės ar juodos dėmės, kartais su pagelstančiu audiniu aplink. Pažeisti lapai krinta, ir stipriai sergantys krūmai gali netekti daugumos lapų bei nusilpti.
Plačiau: Rožės: žiemojimas ir ligos
RūdysOranžinės pūslelės lapų apačioje. Pašalinkite pažeistus lapus, nelaistykite per lapus.
Plačiau: Rožės: žiemojimas ir ligos
Stiebų džiūvimasStiebai ruduoja nuo viršūnių. Nukirpkite iki sveikos medienos.
Plačiau: Rožės: žiemojimas ir ligos
MiltligėMiltligė padengia lapus ir stiebus pilkšvai balta apnaša. Ji dažniausia pavėsyje ir tankiuose sodinimuose, kur prastai juda oras, o jai palankiausios vėsios naktys po šiltų dienų.
Plačiau: Flioksai: priežiūra ir miltligės prevencija- Graužikai ir voverės
Graužikai ir voverės iškasa svogūnus. Virš jų paklokite metalinį tinklelį.
Plačiau: Hiacintai: sodinimas, priežiūra ir žydėjimas kambaryje - Ligoti svogūnai
Svogūnus su ligos požymiais išmeskite, kad liga neplistų.
Plačiau: Hiacintai: sodinimas, priežiūra ir žydėjimas kambaryje
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės apgraužia lapus ir žiedus, ypač šiltu, drėgnu oru. Kaip sumažinti jų žalą, rašome gide Ispaniniai šliužai.
Plačiau: Hiacintai: sodinimas, priežiūra ir žydėjimas kambaryje- Žiedai išsiskleidžia tarp lapų
Kambaryje žiedynstiebis kartais neišlenda iš lapų, kol žiedai pražysta, arba būna per silpnas ir virsta. Tai ženklas, kad kambarys per šiltas: perneškite hiacintą į vėsesnę patalpą, kol žiedynstiebis išaugs aukščiau už lapus.
Plačiau: Hiacintai: sodinimas, priežiūra ir žydėjimas kambaryje
Hortenzijų skydamariaiHortenzijų skydamariai (Pulvinaria hydrangeae). Labiausiai krinta į akis, kai ant stiebų ir lapų atsiranda baltų, vaškinių, lygių, ovalių 3-4 mm sankaupų: tai kiaušinėliai, o sankaupos lieka ir išsiritus lervoms.
Plačiau: Hortenzijos: rūšys, vieta ir genėjimas
Juodasis pjovėjasJuodasis pjovėjas (Otiorhynchus sulcatus). Vabalai apgraužia lapų kraštus, o lervos graužia šaknis, ypač vazonuose auginamų augalų: tada augalas vysta ir gali žūti.
Plačiau: Hortenzijos: rūšys, vieta ir genėjimas- Pilkasis puvinys
Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea). Drėgnu oru ant nykstančių žiedų, pumpurų ir lapų išauga pūkuotas pilkai rudas pelėsis, žiedai ir pumpurai sudžiūsta.
Plačiau: Hortenzijos: rūšys, vieta ir genėjimas - Šalnų pažeisti ūgliai
Jauni pavasario ūgliai jautrūs šalnoms. Smarkiai pažeistus ūglius nukirpkite iki pirmos nepažeistos pumpurų poros ant gyvos, sveikos medienos.
Plačiau: Hortenzijos: rūšys, vieta ir genėjimas - Žolblakės
Siurbia ūglių viršūnių sultis: šalia viršūnių lapuose atsiranda daug smulkių skylučių rudais kraštais, lapai iškrypsta, o pažeisti žiedpumpuriai gali neišsiskleisti.
Plačiau: Hortenzijos: rūšys, vieta ir genėjimas
Geltoni grybai kambarinio augalo vazoneSmulkūs geltoni grybai kambarinių augalų vazonuose dažniausiai yra Leucocoprinus birnbaumii. Jie paplitę visame pasaulyje, kilę iš tropikų ir subtropikų.
Plačiau: Grybai vazone: ar jie kenkia kambariniams augalams
GleivainiaiIš pradžių tai ryškios (geltonos, oranžinės ar kitų spalvų) gleivėtos masės, nuo keliolikos iki daugiau nei 30 cm skersmens.
Plačiau: Grybai ir gleivainiai mulče: ar jie kenkia
Grybai mulčeMulče dygsta įvairių spalvų, formų ir dydžių grybų: nuo mažesnių nei 2,5 cm iki keliolikos centimetrų aukščio. Vieni greitai sunyksta, kiti išsilaiko kelias dienas, savaites ar visą sezoną.
Plačiau: Grybai ir gleivainiai mulče: ar jie kenkia
Miegės ir tigliagrybiai mulčeMiegės (Cyathus) ir tigliagrybiai (Crucibulum) atrodo kaip mažyčiai pilki ar rudi paukščių lizdai su kiaušiniais, iki 0,6 cm skersmens.
Plačiau: Grybai ir gleivainiai mulče: ar jie kenkia
Raganų ratai vejojeRaganų ratas yra grybo kolonija vejoje, kuri kartais sudaro žiedą iš nudžiūvusios žolės ar grybų. Grybai dažniausiai dygsta vasaros pabaigoje ir rudenį.
Plačiau: Grybai vejoje ir sode: raganų ratai ir kiti
Sferobolis: juodi taškeliai ant sienų ir automobiliųMažytė, apie 2,5 mm skersmens kreminė ar oranžiškai ruda taurelė su vienu juodu „kiaušiniu“. Mulčias, kuriame jis auga, gali atrodyti susivėlęs ir šviesesnis nei aplinkui.
Plačiau: Grybai ir gleivainiai mulče: ar jie kenkia
Bakterinė degligėBakterinė degligė (Erwinia amylovora). Didžiausia japoninių kriaušių bėda. Žydėjimo metu žiedai vysta ir žūva, drėgnu oru iš pažeistų vietų sunkiasi gleivės, ūgliai susitraukia, susidaro žaizdos.
Plačiau: Japoninė kriaušė (nashi): auginimas, retinimas ir derlius
Obuolinis žiedgraužisLenkijos tyrimų duomenimis, japoninių kriaušių žiedpumpurius jis pažeidžia daug labiau nei paprastųjų kriaušių.
Plačiau: Japoninė kriaušė (nashi): auginimas, retinimas ir derlius- Amarai
Amarai , ypač juodieji, apninka jaunus ūglius.
Plačiau: Jurginai: priežiūra vasarą, kenkėjai ir ligos
AuslindosAuslindos , žolblakės, vikšrai ir voratinklinės erkės gali pažeisti lapus ir žiedus.
Plačiau: Jurginai: priežiūra vasarą, kenkėjai ir ligos- Gumbų puvinys
Gumbų puvinys sandėlyje. Prieš laikymą gumbus gerai išdžiovinkite ir laikykite vėsioje, neužšąlančioje vietoje. Kaip iškasti ir laikyti gumbus, rašome gide Jurginai: sodinimas ir gumbų laikymas žiemą.
Plačiau: Jurginai: priežiūra vasarą, kenkėjai ir ligos - Miltligė
Miltligė plinta sausu oru. Reguliarus laistymas padeda jos išvengti.
Plačiau: Jurginai: priežiūra vasarą, kenkėjai ir ligos
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės ypač mėgsta jaunus ūglius, todėl pasodintus jurginus saugokite.
Plačiau: Jurginai: priežiūra vasarą, kenkėjai ir ligos- Virusai
Virusai (mozaikos, pomidorų dėmėtosios vytulio) kartais sukelia lapų margumą ar augalų skurdumą.
Plačiau: Jurginai: priežiūra vasarą, kenkėjai ir ligos - Kalėdinio kaktuso pumpurai krenta
Dažniausiai dėl staigaus aplinkos pasikeitimo: perkėlimo į kitą vietą, skersvėjo, šilumos šaltinio (radiatoriaus, židinio) ar per didelio karščio.
Plačiau: Kalėdinis kaktusas: kaip priversti žydėti per šventes - Prastai auga
Gali būti per didelis vazonas. Persodinkite į mažesnį.
Plačiau: Kalėdinis kaktusas: kaip priversti žydėti per šventes - Susiraukšlėję stiebai
Susiraukšlėję stiebai dažniausiai rodo, kad pažeistos šaknys nuo per gausaus ar per menko laistymo, karščio ar tiesioginės saulės.
Plačiau: Kalėdinis kaktusas: kaip priversti žydėti per šventes
AmaraiAmarai čiulpia sultis, dažniausiai jaunų, minkštų lapų: augalai silpsta, lapai gali iškrypti. Puola laiškinius česnakus, rūgštynes ir kalendras, bet kovoti su jais reikia retai: juos ėda daug natūralių priešų.
Plačiau: Laiškiniai česnakai, rūgštynės ir kalendros
Rūdys ant laiškinių česnakųRūdys ant laiškinių česnakų (Puccinia porri). Abiejose lapų pusėse iškyla ryškiai oranžinių pūslelių, kurios atsiveria ir išbarsto dulkančias oranžines sporas.
Plačiau: Laiškiniai česnakai, rūgštynės ir kalendros
Runkelinė spragėRunkelinė spragė pažeidžia ir rūgštynes: tamsūs, metališkai žalio ar bronzinio atspalvio, 1,5-2,3 mm ilgio šokinėjantys vabalai išėda lapuose duobutes ar skylutes.
Plačiau: Laiškiniai česnakai, rūgštynės ir kalendros
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės graužia kalendrų ir rūgštynių daigus bei jaunus lapus.
Plačiau: Laiškiniai česnakai, rūgštynės ir kalendros
Pušiniai pjūkleliaiPušiniai pjūkleliai (Diprion pini ir Neodiprion sertifer).
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Miltligė ir šakų džiūvimasMiltligė ir šakų džiūvimas (Nectria cinnabarina). RHS duomenimis, kalninius serbentus gali pulti ir šios ligos. Antroji džiovina šakas, o ant jų iškyla smulkių oranžinių ar koralo rausvumo pūslelių.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai- Rūdys, lapų dėmėtligės ir antraknozė
Drėgnu oru kalniniai serbentai gali susirgti lapų dėmėtligėmis, rūdimis ir antraknoze. Patiniai augalai rūdims mažiau imlūs, todėl, NC State duomenimis, medelynuose dažniausiai parduodami būtent jie.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai
Chermesai ant kėniųChermesai ant kėnių (Adelges piceae). Ant medienos susidaro baltų vaškinių „vatos“ sankaupų, kurios gali išplisti dideliais plotais.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Degligė
Vasaros pirmoje pusėje ant lapų atsiranda smulkių, raudonai rudų dėmių su rudai juodais kauburėliais, kurios susilieja, lapai paruduoja, džiūsta ir nukrinta.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kriaušinė blakutėKriaušinė blakutė kenkia tik kriaušėms, ypač pavojinga jauniems medžiams. Suaugusios blakutės 3 mm ilgio, tamsiai rusvos, panašios į mažas cikadas.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kriaušinė erkutėKriaušinė erkutė sukelia šviesiai žalias pūsleles ar gumbus ant lapų, kurie vėliau gelsta, rausta ar ruduoja. Žiemoja po pumpurų žvynais, viename pumpure jų gali būti apie 1000.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kriaušinis gumbauodisLervos įsigraužia į vaisių užuomazgas, kurios išpučia, pasidaro apvalios, panašios į obuoliukus, vėliau patamsėja, sutrūkinėja ir nukrinta.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kriaušių rauplėsPanašios į obelų rauplės. Apatinėje lapų pusėje atsiranda neryškių, žaliai juodų, aksominių dėmių, ant vaisių juodos, aksominės, apskritos, susiliejančios dėmės.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kriaušių rūdysVasaros viduryje ir pabaigoje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apskritų ar ovalių, geltonai oranžinių ar raudonų dėmių, o apatinėje pusėje ryškiai oranžinių spenelių su sporomis.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastasis vėžysPažeidžia kamienus ir šakas: žievė parausta, džiūdama įdumba, sutrūkinėja ratais, ant storesnių šakų atsiranda gilių, rumbuotų žaizdų.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Rudasis puvinysAnt vaisiaus atsiranda nedidelė ruda, įdubusi dėmelė, kuri greitai apima visą vaisių, paviršiuje ratais išsidėsto gelsvai rusvos dulkėtos karputės.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠviesmargėAnt lapų atsiranda netaisyklingų, 2-3 mm dėmių: iš pradžių tamsių, vėliau šviesiu centru ir plačiu juodai rudu apvadu. Jos pasirodo vasaros pradžioje ar viduryje, o rudeniop lapai ištisai marguoja ir gali anksčiau nukristi.
Plačiau: Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kerpės, samanos ir dumbliai ant žievėsNe. RHS ir Merilando universitetas nurodo, kad kerpės, samanos ir dumbliai nėra parazitai ir medžiui nekenkia: kamienai ir šakos jiems yra tik paviršius, ant kurio jie auga.
Plačiau: Kerpės, samanos ir dumbliai ant medžių: ar kenkia
Baltosios rūdysBaltosios rūdys (Albugo candida). Ant lapų ir stiebų iškyla baltų, miltelių pavidalo pūslelių, pavienių arba susiliejusių į didelius plotus.
Plačiau: Krienai: auginiai, sodinimas, priežiūra ir kasimas
Krieninis lapgraužis ir spragėsLapuose išgraužia skyles: krieninis lapgraužis ypač šiaurinėje Lietuvoje. Spragės krienų lapus gali pažeisti smarkiai.
Plačiau: Krienai: auginiai, sodinimas, priežiūra ir kasimas- Šaknų puviniai
Krienai jautrūs įvairiems šaknų puviniams.
Plačiau: Krienai: auginiai, sodinimas, priežiūra ir kasimas - Graužikai ir paukščiai
Graužikai ir paukščiai iškasa ir suėda gumbasvogūnius ar žiedus. Padeda virš jų pakloti metalinį tinklelį.
Plačiau: Krokai: sodinimas rudenį, priežiūra ir dauginimas - Puviniai
Gumbasvogūnius laikykite vėsiai ir sausai, kad nepūtų, ir elkitės atsargiai: pro pažeidimus lengviau patenka ligų sukėlėjai.
Plačiau: Krokai: sodinimas rudenį, priežiūra ir dauginimas
Juodasis pjovėjasJuodasis pjovėjas (Otiorhynchus sulcatus). Apie 9 mm juodi, gelsvai taškuoti straubliukai naktį apgraužia lapų kraštus, o lervos graužia šaknis.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Kukmedžių skydamariai
Kukmedžių skydamariai (Parthenolecanium pomeranicum). Ant sumedėjusių stiebelių ir spyglių matyti išgaubtų, ovalių, tamsiai rudų 3-6 mm „skydelių“.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
AmaraiAmarai gyvena apatinėje lapų pusėje ir labiausiai kenkia jauniems sodinukams, nes stabdo ūglių augimą. Drėgnu, lietingu oru jų mažiau.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti- Antraknozė
Antraknozė birželio pabaigoje-liepos pradžioje išmargina lapus gelsvomis, vėliau oranžinėmis dėmėmis, lapai džiūsta. Sugrėbkite ir sunaikinkite senus lapus.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti - Bakteriozė
Bakteriozė pavojingiausia jauniems, iki 4 metų, sodinukams: ant ūglių, lapų ir riešutų atsiranda drėgnų, rudų dėmių, kurios gali apjuosti ir pražudyti ūglį.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti
CigarsukiaiCigarsukiai susuka lapus į cigarus ir sudeda į juos kiaušinius, o lapinukai išgraužia skyles lapų pakraščiuose.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti- Citosporozė
Citosporozė džiovina šakas, ant žievės krūmo apačioje atsiranda kauburėlių, šakos lengvai lūžta. Laiku išpjaukite džiūstančias šakas ir praretinkite krūmą.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti - Kekerinis puvinys
Kekerinis puvinys pažeidžia riešutus, ūglius ir lapus: rudos dėmės vėliau pilkėja, ūgliai džiūsta, riešutai viduje išdžiūsta.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti
MiltligėMiltligė vasaros pabaigoje padengia lapų apačią balta apnaša. Labiausiai plinta sausą, karštą vasarą tankiuose, azotu gausiai tręštuose krūmuose.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti- Moniliozė (rudasis puvinys)
Moniliozė (rudasis puvinys) yra žalingiausia lazdynų liga. Lazdynai užsikrečia žydėdami, o vėliau ant gaubtelių ir kevalų atsiranda tamsiai rudų, įdubusių dėmių.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti
Pumpurinės erkutėsPumpurinės erkutės gyvena pumpuruose: pažeisti pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta. Tokias šakutes nukarpykite ir sunaikinkite.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti
Riešutinis straubliukasTai pats žalingiausias lazdynų kenkėjas. Suaugę vabalai 6-9 mm ilgio, raudonai rudi, su ilgu straubliuku. Jie išlenda iš žemės, kai dirva įšyla iki 15-16 °C.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti- Voratinklinės ir kitos erkės
Voratinklinės ir kitos erkės karštą, sausą vasarą, liepą-rugpjūtį, iščiulpia lapus: jie pagelsta, paruduoja, deformuojasi ir nukrinta.
Plačiau: Lazdynų ligos ir kenkėjai: kodėl riešutai tušti - Pilkasis puvinys
Dažniausia lelijų liga sode. Ant lapų atsiranda ovalių rudų dėmių, kurios kartais plinta, kol sunaikina didžiąją lapo dalį.
Plačiau: Lelijų ligos: pilkasis puvinys, puviniai ir virusai - Svogūnų puviniai
Dirvoje gyvenantys grybai sukelia lapų gelimą ir svogūnų puvinį. Jie dažnai patenka į sodą su užkrėstais svogūnais, todėl pirkite tik sveikus.
Plačiau: Lelijų ligos: pilkasis puvinys, puviniai ir virusai
VirusaiTulpių margumo virusas lelijoms sukelia geltonus dryžius, lapų ir žiedų deformacijas. Virusu užsikrėtusius augalus pašalinkite, kad liga neplistų.
Plačiau: Lelijų ligos: pilkasis puvinys, puviniai ir virusai
Amarai ir suodligėLiepas gali apnikti amarai, o ant jų lipnių išmatų auga juoda suodligė. Liepas gali pulti ir skydamariai, vikšrai bei pjūkleliai.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai
Liepinė gumbadarė erkutėLiepinė gumbadarė erkutė (Eriophyes tiliae). Viena dažniausių Lietuvoje gumbadarių erkučių. Ant viršutinės lapų pusės išauga daug smailių, vamzdelio formos, blyškiai geltonų ar raudonų 5-8 mm „nagelių“ (tulžių).
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai- Šaknų puvinys
Sunkioje, užmirkstančioje dirvoje liepoms gresia fitoftorinis šaknų puvinys: lapija retėja ir gelsta, šakos džiūsta.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai - Geltoni lapai
Jauni lapai natūraliai šviesūs, o senesni lapai dažnai pagelsta dėl per šarminės dirvos.
Plačiau: Magnolijos: rūšys, sodinimas, priežiūra ir genėjimas - Nežydi
Pasodinti medžiai kelerius metus nežydi. Žydėjimui kenkia ir netinkama vieta bei smarkus genėjimas.
Plačiau: Magnolijos: rūšys, sodinimas, priežiūra ir genėjimas
Pajuodę pumpurai ar žiedaiDažniausiai juos pakanda šalnos, ypač anksti žydinčių magnolijų.
Plačiau: Magnolijos: rūšys, sodinimas, priežiūra ir genėjimas- Rudi lapai
Rudi lapai dažnai būna nuo sausros.
Plačiau: Magnolijos: rūšys, sodinimas, priežiūra ir genėjimas
Juodasis pjovėjasVazonuose auginamų melsvių šaknis gali graužti juodojo pjovėjo lervos.
Plačiau: Melsvės: lapinės pavėsio gėlės- Rudi, apdegę lapai
Dažni ten, kur dirva išdžiūsta ar per daug saulės. Geriausia melsvę persodinti į pavėsingesnę vietą. Kaip atpažinti invazinius ispaninius šliužus ir kaip su jais kovoti, rašome gide Ispaniniai šliužai.
Plačiau: Melsvės: lapinės pavėsio gėlės
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės gali visiškai nuėsti melsvių lapus, jei jų nesaugosite. Veisles storesniais lapais jie ėda mažiau.
Plačiau: Melsvės: lapinės pavėsio gėlės
Mėtų rūdysMėtų rūdys (Puccinia menthae). Pavasarį ūgliai būna blyškūs ir deformuoti, ant stiebų ir lapų atsiranda oranžinių miltelių pagalvėlių, vėliau gelsvų ir juodų.
Plačiau: Mėtos: rūšys, plitimas, skynimas ir mėtų rūdys
Alternariozė ir askochitozėAnt apatinių lapų atsiranda nedidelių kampuotų gelsvai rusvų dėmelių. Jos greitai didėja, susilieja, gali susidaryti didelės kampuotos ar apskritos dėmės su koncentriniais žiedais ir gelsvu apvadu.
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai
AntraknozėAnt lapų atsiranda kampuotai apskritų, 2-3 cm, šviesiai rudų dėmių, kurios greitai plečiasi, audiniai žūsta, lapuose atsiranda skylių.
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai
Bakterinė kampuotoji dėmėtligėAnt lapų atsiranda daug smulkių, iki 0,5 cm, šviesiai žalsvų, iš pradžių vandeningų, kampuotų dėmių. Drėgnu oru jos greitai plečiasi, paruduoja, audiniai ištrupa, ir lapai lieka skylėti.
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai- Fuzariozinis vaisių puvinys
Ant vaisių atsiranda įvairaus dydžio dėmių, kartais arčiau koto. Žaliuose moliūguose dėmės baltos, riebalinės, geltonuose rudos.
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai
Fuzariozinis vytulys ir šaknų puvinysVysta ir gelsta apatiniai lapai, per 2-4 savaites augalai sunyksta. Šaknys būna rudos, jų audiniai supleišėję.
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai
Kekerinis (pilkasis) puvinysKekerinis (pilkasis) puvinys (Botrytis cinerea). Ant augalo dalių atsiranda rudų ar juodų dėmių, kurios drėgname ore greitai apsidengia puria pilkšva pelėsio apnaša.
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai
MiltligėPirmiausia ant viršutinės senesnių lapų pusės atsiranda baltų grybienos dėmių. Grybiena gali aptraukti visą lapą, pereiti į apatinę pusę ir ant stiebų.
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai
Netikroji miltligėViršutinėje lapų pusėje atsiranda gyslų apribotų, kampuotų, šviesiai žalsvų, šiek tiek pavandenijusių dėmių, kurios vėliau pagelsta ir paruduoja.
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai
Sklerotinis (baltasis) puvinysSklerotinis (baltasis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum). Pūvančios vaisiaus dalys suminkštėja, pavandenija, apsitraukia balta, vatą primenančia grybiena su tamsiais kūneliais (skleročiais).
Plačiau: Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai
Gluosninis morkinis amarasPavasarį gyvena ant gluosnių, vėliau persikelia ant morkų, krapų ir petražolių. Lapai susiraito, krapų ūgliai nustoja augti.
Plačiau: Morkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kekerinis (pilkasis) puvinysAnt šakniavaisių atsiranda apskritų ar netaisyklingų rudų puvinio dėmių, kurios greitai susilieja ir apima visą morką. Pūvanti morka apsitraukia puriomis, pelenų spalvos dulkėtomis apnašomis.
Plačiau: Morkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Morkinė blakutė2 mm šviesiai žali vabzdžiai čiulpia lapų ir lapkočių sultis, labiausiai jaunų morkų. Lapai nustoja augti, susigarbanoja ir tampa panašūs į petražolių, šakniavaisiai lieka smulkūs, kieti ir neskanūs.
Plačiau: Morkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Morkinė musė4-5 mm juodos musės, kurių lervos morkose išgraužia siaurus takus. Pažeisti augalai skursta, lapai vysta, įgauna violetinį atspalvį, vėliau pagelsta ir nudžiūsta, pasėlis išretėja.
Plačiau: Morkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Sklerotinis puvinysSerga morkos, petražolės, kopūstai, burokėliai, agurkai ir kitos daržovės. Kai labai drėgna, liga greitai supūdo didelę dalį morkų.
Plačiau: Morkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Šlapiasis puvinys
Bakterijos į morkas patenka per pažeistą odelę ar kenkėjų išgraužtas vietas ir greitai jas supūdo. Rūsiuose liga greitai plinta rudenį, kai šilta ir drėgna.
Plačiau: Morkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠliužaiŠliužai daugiausia plinta drėgnose, gausiai organinėmis ar azoto trąšomis patręštose dirvose. Aktyviausi naktį, kai iškrinta rasa.
Plačiau: Morkų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Narcizai nežydi
Sutankėję kerai. Persodinkite. Per sekliai pasodinta. Svogūnai dalijasi į smulkius ir nežydi. Per anksti nupjauti ar surišti lapai.
Plačiau: Narcizai: sodinimas, priežiūra ir kodėl nežydi
Kekerinis (pilkasis) puvinysSode jis matomas kaip atskiros sauso puvinio dėmės, dažniausiai prie taurelės, kai vaisiai pradeda bręsti. Sandėlyje vaisiaus minkštimas paruduoja, puvinio juosta dažniausiai eina nuo taurelės žemyn, netaisyklingos formos.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
LapsukiaiLapsukiai pasirodo nuo žaliojo kūgio iki rožinio pumpuro tarpsnio, vėliau nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
MiltligėMiltligę galima pastebėti dar žiemą ar anksti pavasarį: pažeisti pumpurai ilgesni už sveikus, papurusiais žvyneliais, matiniai.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Obelinė blakutėObelinė blakutė ir amarai apninka pumpurus ir lapų skroteles, kai pasirodo pirmieji lapai. Pilkasis obelinis amaras dažniausias nuo žydėjimo iki liepos pabaigos.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Obelinis lapinis gumbauodisObelinis lapinis gumbauodis yra naujesnis kenkėjas. Pažeistų lapų kraštai siaurai užlenkti ir sukietėję, po jais slepiasi rausvos lervos.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Obelinis žiedgraužisObelinis žiedgraužis pasirodo brinkstant pumpurams. Vabalus galima nukratyti nuo šakų šiltą, saulėtą dieną, geriausia vidurdienį, kai šilčiau nei 10-12 °C.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Obuolinis pjūklelisObuolinis pjūklelis skraido nuo rožinio pumpuro iki žydėjimo pabaigos: stebėkite lipniomis gaudyklėmis.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Obuolinis vaisėdisObuolinis vaisėdis yra tas „kirminas“ obuolyje. Drugius stebėkite feromoninėmis gaudyklėmis nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, o pažeistų užuomazgų ieškokite nuo birželio vidurio.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
RauplėsPavasarį ar vasaros pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalių, neryškiais kraštais, juosvai žalių, vėliau paruduojančių aksominių dėmelių.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Rudasis puvinysAnt vaisiaus atsiranda nedidelė, ruda, kiek įdubusi dėmelė, kuri greitai apima visą obuolį. Paviršiuje koncentriniais ratais išsidėsto gelsvai rusvos ar pilkšvos dulkėtos karputės.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Sodinės erkėsRamybės metu apžiūrėkite 2-3 metų ūglius: žiemojančių erkių kiaušinėlių telkiniai rodo, ar pavasarį jų bus daug. Vasarą jos plinta ant lapų.
Plačiau: Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Juodasis pjovėjas ir kiti straubliukaiVabalai apgraužia lapų kraštus, ypač visžalių ožekšnių.
Plačiau: Ožekšniai: ryškios rudens spalvos ir nuodingi vaisiai
Miltligė ir lapų dėmėtligė,Miltligė ir lapų dėmėtligė, kartais kelmučiai.
Plačiau: Ožekšniai: ryškios rudens spalvos ir nuodingi vaisiai
Ožekšnių skydamariaiOžekšnių skydamariai (Unaspis euonymi). Patinai lapuose dengiasi siaurais, baltais, 2 mm skydeliais, patelės ant stiebų juosvai rudais, kriaušės formos, iki 3 mm.
Plačiau: Ožekšniai: ryškios rudens spalvos ir nuodingi vaisiai
Voratinklinės kandysVoratinklinės kandys (Yponomeuta). Kreminiai balti, juodai taškuoti, iki 20 mm vikšrai pavasarį būriais ėda lapus po tankiu voratinkliniu audiniu ir gali nugraužti visą krūmą.
Plačiau: Ožekšniai: ryškios rudens spalvos ir nuodingi vaisiai
Morkinė musėMorkinė musė (Psila rosae). Kenkia ne tik morkoms, bet ir pastarnokams, petražolėms, salierams. Musės juodos, 4-5 mm.
Plačiau: Pastarnokai: sėja, priežiūra ir žiemojimas lysvėje- Sutrūkusios ir šakotos šaknys
Šaknys trūkinėja, kai auga netolygiai, todėl per sausras laistykite. Šakotos ir iškrypusios jos užauga akmenuotoje ar suslėgtoje dirvoje arba ten, kur neseniai įterpta mėšlo ar komposto.
Plačiau: Pastarnokai: sėja, priežiūra ir žiemojimas lysvėje
Šaknų vėžysŠaknų vėžys (Itersonilia perplexans). Ant šaknų, dažniausiai ties viršutine dalimi ir „pečiais“, atsiranda paviršinių oranžiškai rudų, rudų ar violetiškai juodų puvinio dėmių, kurios vėliau gali pradėti pūti giliau.
Plačiau: Pastarnokai: sėja, priežiūra ir žiemojimas lysvėje
Tikroji miltligėPažeidžia pastarnokų, morkų, petražolių ir krapų lapus.
Plačiau: Pastarnokai: sėja, priežiūra ir žiemojimas lysvėje
Kekerinis puvinysAnt žalių ar pradedančių nokti vaisių atsiranda šviesiai žalsvų apskritų dėmelių su smulkiais rudais taškeliais, kurios vėliau didėja.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Maras (fitoftorozė)Plinta, kai rudenį orai smarkiai atvėsta. Serga visas augalas, ypač vaisiai: ant jų atsiranda rudų netaisyklingų, išsiliejusių dėmių, kurios plinta ir vaisiaus viduje.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
MiltligėAnt senesnių lapų viršutinės pusės atsiranda apskritų baltų dėmelių, kurios vėliau aptraukia visą lapą. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja, džiūsta ir krinta.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Moliūginis amarasLapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, žiedai ir užuomazgos nubyra. Amarai išskiria lipnias išskyras, ant kurių plinta suodligė, ir platina virusus.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Mozaika (tabako mozaikos virusas)
Jauniausi viršūniniai lapai išmarginami tamsiai žaliomis ir šviesiai žalsvomis dėmėmis, tamsios vietos kiek iškilusios, lapai gali deformuotis.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Rudoji dėmėtligė (kladosporiozė)Apatinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai pilkšvai žalsvų, vėliau gelstančių ir paruduojančių dėmių. Derlius mažėja, vaisiai lėtai noksta.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Šiltadaržinis baltasparnisGyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia sultis, lapai gelsta, augalai apteršiami lipniomis išmatomis, ant kurių veisiasi juodligė.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Tripsai
Siurbia lapų sultis: atsiranda smulkių gelsvų ar sidabriškų dėmelių, lapai pagelsta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Palankiausia +25-30 °C ir 85 % drėgmė.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Vaisių trūkinėjimasPožymiai. Vaisiai sutrūkinėja ar skilinėja, odelė kamštėja. Kartais atsiranda kamštinių randų ir netaisyklingų įdubimų. Priežastis.
Plačiau: Pomidorų vaisių bėdos: viršūninis puvinys ir trūkinėjimas
Verticiliozė (vytulys)Lapai pradeda gelsti, dažnai tik vienoje lapkočio pusėje, kraštai parausta, vėliau atsiranda rudų dėmių su ryškiai geltonu apvadu.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Viršūninis puvinysPožymiai. Vaisiaus viršūnėje, ten, kur buvo žiedas, atsiranda pavandenijusi tamsiai žalia dėmė. Vėliau audiniai įdumba, paruduoja ar pajuoduoja, sukietėja, kartais koncentriškai susiraukšlėja.
Plačiau: Pomidorų vaisių bėdos: viršūninis puvinys ir trūkinėjimas
Visaėdė minamusėLervos lapuose išgraužia siaurus, baltus, vingiuotus takus. Pažeistus lapus pašalinkite.
Plačiau: Pomidorų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Žalios peteliškės ir dėmėtas nokimasPožymiai. Prie kotelio lieka kieti, žali, neskanūs plotai, nors likęs vaisius sunoksta. Kartais vaisiai noksta dėmėmis, o viduje lieka baltų ar gelsvų audinių.
Plačiau: Pomidorų vaisių bėdos: viršūninis puvinys ir trūkinėjimas- Krenta lapai ir pažiedlapiai
Dažniausiai nuo šalčio parduotuvėje ar pakeliui namo, taip pat nuo skersvėjo, per mažos šviesos ar netinkamo tręšimo. Jei kristi pradeda iškart po pirkimo, tai greičiausiai jau buvusio pašalimo pasekmė.
Plačiau: Puansetija: kaip išlaikyti per šventes ir vėl nuspalvinti - Šaknų puvinys
Šaknų puvinys nuo per gausaus laistymo ar blogai vandenį praleidžiančios žemės.
Plačiau: Puansetija: kaip išlaikyti per šventes ir vėl nuspalvinti
AmaraiAmarai kartais apninka augalus dideliais kiekiais: lapai susisuka, pakeičia spalvą, būna lipnūs. Šalia dažnai matyti juos ėdančių natūralių priešų.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Antraknozė (degulys)Lietuvoje pupelės deguliu serga dažnai. Ligą sukelia grybas Colletotrichum lindemuthianum, kuris pažeidžia visas antžemines augalo dalis.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Aureolinė bakterinė degligė
Apatinėje lapų pusėje atsiranda smulkių vandeningų dėmelių, kurios virsta rausvai rudomis. Aplink jas susidaro labai įvairaus dydžio gelsvai žalios aureolės.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Baltasis puvinysLapai, stiebai ir ankštys iš pradžių pasidengia vandeningomis dėmėmis, vėliau ant jų išauga balta, vatą primenanti grybiena.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
GrūdinukaiGrūdinukai (Acanthoscelides obtectus) puola šviežias ir džiovintas pupeles, dažniausiai sandėlyje, bet gyvena ir lauke. Vabalai 3-4 mm, lašo formos, rudai margi.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastoji bakterinė degligėLapuose vandeningos dėmės, geriausiai matomos apatinėje pusėje, virsta šviesiai rudomis, netaisyklingos formos dėmėmis su ryškiu geltonu apvadu.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pelėdgalvių vikšraiPelėdgalvių vikšrai gali nugraužti jaunus augalus prie pat žemės.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Rudoji bakterinė dėmėtligė
Ant lapų atsiranda smulkių vandeningų dėmelių, kurios virsta 3-8 mm rudomis dėmėmis, dažnai su siauru gelsvu apvadu. Dėmės gali susilieti ir iškristi, tada lapai atrodo suskarę.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Šaknų puviniaiDirvoje gyvenantys grybai pažeidžia sėklas ir jaunus daigus: sėklos supūva ir nesudygsta, daigai skursta. Ties dirvos paviršiumi ar kiek žemiau stiebas pūva, minkštėja ir pasidaro vandeningas, šaknys žūva, lapai gelsta.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
VirusaiPupeles gali užkrėsti per 30 rūšių virusų, pavyzdžiui, paprastosios pupelių mozaikos ir geltonosios pupelių mozaikos virusai.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Voratinklinės erkėsVoratinklinės erkės puola per karščius ir sausras: lapai išblunka ar įgauna bronzinį atspalvį.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Žiedai nubyra
Kai karšta ir dieną, ir naktį, pupelės meta žiedus, o blogai apsidulkinusios užmezga mažiau ankščių, ir sėklos jose smulkesnės.
Plačiau: Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
AskochitozėViena žalingiausių ir žirnių, ir pupų ligų. Plinta su užkrėsta sėkla ir ligotų augalų liekanomis dirvoje.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai- Netikroji miltligė (žirnių)
Labai žalinga daigams. Ant lapų atsiranda gelsvų, neryškių dėmių, kurios susilieja, apatinėje pusėje pilkšvai violetinė apnaša.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Pilkasis puvinys (žirnių)Dažniausiai prasideda nuo nunykusių žiedlapių, kurie drėgnu oru žydint prilimpa prie jaunų ankščių: atsiranda rusvų dėmių su pilka puria apnaša.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Pupiniai amaraiPupiniai amarai yra pagrindiniai pupų kenkėjai: protrūkio metais gali sunaikinti visą pasėlį. Juodi, iki 2,4 mm, gyvena didelėmis kolonijomis, daugiausia žalos padaro ankstyvaisiais tarpsniais, platina virusus.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Pupiniai grūdinukai3-5 mm juodi ar tamsiai rudi vabalai, kurių lervos vystosi grūduose, o išlįsdami suaugėliai palieka apvalias skylutes. Pažeisti grūdai prastesnio daigumo.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Rūdys (pupų)Ant lapų atsiranda rūdžių spuogelių. Ligos protrūkio metais derlius gali sumažėti iki 30 %. Plinta drėgnu ir šiltu oru ar per karštas dienas su rasotomis naktimis, ypač kai šalia daug karpažolių, rūdžių tarpinių augalų.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Rudoji (šokoladinė) dėmėtligė (pupų)Gali sumažinti pupų derlių iki 25 %. Atsiranda smulkių rudų dėmelių, kurios didėja, susilieja, jų centrai pašviesėja, o kraštuose lieka vyšninė juostelė.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
SitonaiJuodi, pilkais ar rudais žvyneliais padengti vabalai pavasarį išgraužia lapų kraštus, kurie tampa tarsi karpyti, o lervos pažeidžia šaknų gumbelius.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai- Šaknų ir pašaknio puviniai
Žalingiausi daigams: daigai sukniumba ar supūva dar nesudygę, šaknys paruduoja, paaugę augalai lėčiau auga, vysta ir žūva.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Tikroji miltligė (žirnių)Augalai apsitraukia balta grybiena, kuri vėliau patamsėja. Sukėlėjas žiemoja ant augalų liekanų, todėl pavojingiausia, kai žirniai sėjami toje pačioje vietoje.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai- Tripsai
Vieni pažeidžia dygstančius žirnių daigus: lapeliai sukietėja, sudiržta, pagelsta, prieš šviesą matyti persišviečiančių dėmių.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Žirniniai amaraiŽirniniai amarai stambūs, blyškiai žali. Žiemoja ant daugiamečių pupinių augalų, gegužę perskrenda į žirnius ir dauginasi iki brandos: viena patelė atveda daugiau nei 100 lervų.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Žirniniai vaisėdžiaiDrugiai skraido birželį, o vikšrai įsigraužia į ankštis ir graužia grūdus: vienas vikšras sunaikina 2-3 grūdus. Labiau pažeidžiami vėlai pražydę augalai ir ten, kur žirniai auga kelerius metus iš eilės.
Plačiau: Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai- Puvinys
Drėgnoje, prastai drenuojamoje vietoje, ypač žiemą, kerai gali pūti.
Plačiau: Rabarbarai: sodinimas, priežiūra, skynimas ir dalijimas
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės gali apgraužti jaunus ūglius. Žr. Ispaniniai šliužai.
Plačiau: Rabarbarai: sodinimas, priežiūra, skynimas ir dalijimas- Vėlyvos šalnos
Vėlyvos šalnos pažeidžia jaunus lapkočius: jei numatoma šalna, pridenkite šiaudais ar agroplėvele.
Plačiau: Rabarbarai: sodinimas, priežiūra, skynimas ir dalijimas 
- Nudegę ūglių galiukai
Jauni augalai ir Tunbergo raugerškio veislės nukenčia nuo vėlyvų pavasario šalnų ir vasaros sausrų, o geltonlapės veislės nudega nuo kaitrios saulės.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai - Raugerškių pjūklelis
Raugerškių pjūklelis (Arge berberidis). Kreminės baltos spalvos su juodais taškeliais ir juodomis galvomis, į vikšrus panašios lervos ėda raugerškių ir mahonijų lapus.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai - Šaknų ligos
Raugerškius gali pulti kelmučiai ir fitoftorinis šaknų puvinys.
Plačiau: Lapuočių medžių ir krūmų ligos ir kenkėjai
Alternariozė (juodoji dėmėtligė)Ant lapų atsiranda rudų, dažnai netaisyklingų, koncentriškai rievėtų, iki 1 cm dėmių. Joms didėjant ir susiliejant lapai džiūsta.
Plačiau: Ridikėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Baltasis puvinysPažeistos vietos praranda spalvą, pavandenija ir pasidengia baltu pelėsiu.
Plačiau: Ridikėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kopūstinė juostaspragėNedideli, 1-5 mm, juodi ar tamsiai mėlyni, blizgūs vabalai, dažnai su geltonomis juostomis, staigiai šoka. Išgraužia skylutes lapuose, lervos gali kenkti ir šaknims.
Plačiau: Ridikėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kryžmažiedinės blakėsKryžmažiedinės blakės siurbia lapų sultis: atsiranda šviesių dėmelių, lapai gelsta ir vysta. Naikinkite piktžoles, ant kurių jos vystosi.
Plačiau: Ridikėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
MiltligėLapai ir lapkočiai apsitraukia balta, vėliau šviesiai rusva apnaša, ryškesne viršutinėje lapo pusėje, ir džiūsta.
Plačiau: Ridikėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Netinkamo laistymo pasekmės
Ridikėliai mėgsta vidutinę, bet tolygią drėgmę.
Plačiau: Ridikėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pavasarinė kopūstinė musėLervos graužia šaknis ir stiebo požeminę dalį. Muses galima gaudyti geltonomis lipniomis juostomis.
Plačiau: Ridikėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠliužaiŠliužai išgraužia skyles lapuose ar sunaikina augalus. Naikinkite piktžoles, drenuokite drėgnas vietas.
Plačiau: Ridikėlių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
AntraknozėAntraknozė , arba rudoji dėmėtligė (Gnomonia leptostyla). Ant jaunų lapų atsiranda mažų apvalių rudų ar šviesiai rudų, vėliau pilkšvų dėmių plačiu rudu kraštu, pažeisti lapai anksti nukrinta.
Plačiau: Graikinių riešutmedžių ligos ir kenkėjai- Bakteriozė
Bakteriozė (Xanthomonas arboricola pv. juglandis). Ant lapų, šakų, vaisių ar žiedynų atsiranda tamsių riebalingų dėmių. Žiedynai atrodo lyg nudeginti, netaisyklingi, smulkūs, jų gyslos patamsėja.
Plačiau: Graikinių riešutmedžių ligos ir kenkėjai
Gumbadarės erkėsGumbadarės erkės (Eriophyes spp.) ant lapų ir vaisių sukelia iki 1,5 mm kūgio formos išaugas, lapai deformuojasi. Per sezoną išsivysto kelios kartos, o rudenį erkės žiemoti eina po pumpurų žvyneliais ar į šakų žievės nelygumus.
Plačiau: Graikinių riešutmedžių ligos ir kenkėjai
Obuolinis ir riešutinis vaisėdžiaiObuolinis ir riešutinis vaisėdžiai (Cydia pomonella, C. amplana). Vikšrai įsigraužia į riešutą ir viduje išgraužia vingiuotus takus, užkimštus stambiais ekskrementais su voratinkliais.
Plačiau: Graikinių riešutmedžių ligos ir kenkėjai
Riešutinė musėRiešutinė musė (Rhagoletis completa) kilusi iš Šiaurės Amerikos ir jau išplitusi Italijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje.
Plačiau: Graikinių riešutmedžių ligos ir kenkėjai
ŠviesmargėŠviesmargė (Microstroma juglandis) pažeidžia lapus. Apatinėje lapo pusėje susidaro storas vaškinis, iš pradžių šviesiai žalias, vėliau baltas apnašas 0,5-2 cm dėmėmis, kurias riboja lapo gyslos.
Plačiau: Graikinių riešutmedžių ligos ir kenkėjai- Fuzariozinis vytulys ir lapų dėmėtligė
Taip pat pasitaiko, kaip ir lapų bei pumpurų nematodai bei mikroskopinės erkutės.
Plačiau: Rudeniniai astrai: astrūnai, kurie nebijo šalnų
MiltligėPuola daugelį astrinių šeimos dekoratyvinių augalų: ant lapų ir stiebų atsiranda balta miltuota apnaša. Rūšys ir veislės skiriasi: pavyzdžiui, Symphyotrichum novi-belgii RHS vertina kaip gana atsparų.
Plačiau: Rudeniniai astrai: astrūnai, kurie nebijo šalnų- Pilkasis puvinys
Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea). Drėgnu oru ant nykstančių žiedų, pumpurų ir lapų išauga pūkuotas pilkai rudas pelėsis.
Plačiau: Rudeniniai astrai: astrūnai, kurie nebijo šalnų
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės graužia jaunus ūglius.
Plačiau: Rudeniniai astrai: astrūnai, kurie nebijo šalnų
Bakterinis vėžysPavasarį ant šakų atsiranda įdubusios, žuvusios žievės dėmės, dažnai su sakų tekėjimu, ūgliai nudžiūsta, o nuo vasaros pradžios lapuose rudos dėmelės iškrinta ir lieka skylutės, lyg būtų šauta šratais.
Plačiau: Sakuros: dekoratyvinės vyšnios, sodinimas ir priežiūra
SidabralapėLapai įgauna sidabrišką blizgesį, paskui šaka nudžiūsta. Perpjovus šaką, viduryje matyti netaisyklinga tamsi dėmė, o ant senų sausų šakų išauga kempiniai grybai baltu vilnoniu viršumi ir purpuriškai ruda apačia.
Plačiau: Sakuros: dekoratyvinės vyšnios, sodinimas ir priežiūra
AmaraiAmarai čiulpia sultis: lapai pagelsta ar parausta, kraštai užsiraito žemyn, smarkiai pažeistų salotų gūžės lieka mažesnės ir purios.
Plačiau: Salotų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Baltoji kojelė (rizoktoniozė)
Pažeidžia daigus, bet gali sirgti ir suaugę augalai. Daigų šaknies kaklelis paruduoja ir patamsėja, smarkiau sergantys augalai sukniumba ir nudžiūsta, kartais supūva dar nesudygę.
Plačiau: Salotų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Fuzariozė
Pažeisti daigai anksti žūva. Sergančių augalų lapai gelsta, vysta, ant jų matyti neryškių dėmių su patamsėjusiomis gyslomis, o perpjautame stiebe paruduoja vandens indų ratas.
Plačiau: Salotų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Kekerinis puvinysDažnai pasirodo ant jau esamų kitų ligų ar kenkėjų pažeidimų: susidaro didelių rudų, vandeningų dėmių, vėsiu oru pasidengiančių pilka apnaša su smulkiais juodais sklerocijais.
Plačiau: Salotų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Netikroji miltligėViršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių, šviesiai žalių ar gelsvų, pailgų ar kampuotų dėmių, o apatinėje pusėje jas dengia balta puri apnaša.
Plačiau: Salotų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
PelėdgalvisVikšrai lapuose išgraužia stambias ovalias skyles, o gūžėse gilias landas, užterštas išmatomis.
Plačiau: Salotų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠliužaiŠliužai plinta azoto ar organinėmis trąšomis pertręštose dirvose, išgraužia netaisyklingas skyles. Aktyviausi naktį, iškritus rasai, kai 12-18 °C, daugiau žalos padaro lietingais metais.
Plačiau: Salotų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Nusvyrantys lapai
Nusvyrantys lapai aukštų veislių, kai labai mažai šviesos: juos galima paremti.
Plačiau: Sansevjera: priežiūra, laistymas ir dauginimas - Šaknų puvinys
Šaknų puvinys nuo per gausaus laistymo ar vazono vandenyje. Jei pasvyra visas augalas, o ne pavieniai lapai, patikrinkite šaknis.
Plačiau: Sansevjera: priežiūra, laistymas ir dauginimas
Baltasis puvinysBaltasis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum). Augalai staiga pagelsta, nuvysta ir išvirsta.
Plačiau: Saulėgrąžos: sėja, atramos ir sėklos
MiltligėDrėgnomis vasaromis ant lapų gali atsirasti balta miltuota apnaša.
Plačiau: Saulėgrąžos: sėja, atramos ir sėklos
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės mėgsta jaunus augalus. Daigus galima apsaugoti nupjautu plastikiniu buteliu arba užsiauginti juos patalpoje ir sodinti, kai paaugę taps tvirtesni.
Plačiau: Saulėgrąžos: sėja, atramos ir sėklos
Kuokelių kūlėKuokeliuose vietoje žiedadulkių susidaro tamsių sporų masė, kuri žiedams atsiveriant išbyra ir sugadina jų išvaizdą. Pažeistus augalus sunaikinkite ir kelerius metus toje vietoje scylių nesodinkite: kūlių sporos dirvoje išlieka ilgai.
Plačiau: Scylės: sodinimas, priežiūra ir plitimas- Virusai
Lapuose atsiranda šviesių dėmių, ruožų ar margumo, žiedai būna smulkūs, iškrypę ar su kitos spalvos ruožais. Augalų su virusais nedauginkite, smarkiai pažeistus sunaikinkite, o po darbo su jais nusiplaukite rankas ir nuvalykite įrankius.
Plačiau: Scylės: sodinimas, priežiūra ir plitimas - Amarai
Amarai kartais gausiai apninka stiebus. Šalia dažnai matyti juos ėdančių boružių.
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Dvylikadėmis smidrinukasDvylikadėmis smidrinukas (Crioceris duodecimpunctata). Rausvai oranžinis vabalas su 12 juodų dėmių, pasirodo vėliau nei paprastasis.
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Fuzariozinis šaknų ir šaknies kaklelio puvinys
Jauni augalai skursta, gelsta ir gali žūti. Senesnėje plantacijoje vienur kitur išauga pageltusių, skurdžių stiebų, dažniausiai vasaros viduryje ir iš pradžių tik vienas kitas: ryškiai geltoni jie gerai matyti tarp žalių.
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Herbicidai
Vėjo atneštas herbicidas taip pat iškraipo ūglius: jie užsilenkia ir susiraito.
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastasis smidrinukasPaprastasis smidrinukas (Crioceris asparagi). Apie 6 mm ilgio, melsvai juodas vabalas su šešiomis kreminėmis dėmėmis. Lervos panašios į mažus šliužiukus, šviesiai pilkos, juoda galva.
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pelėdgalvių vikšraiPelėdgalvių vikšrai gali nugraužti ūglius prie pat žemės.
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
RūdysŪgliuose rūdžių požymių nėra. Pavasarį ant apatinės stiebų dalies atsiranda blyškiai oranžinių ovalių dėmių, vasarą ant stiebų ir šakelių rausvai rudų dėmių (pūslelių).
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Šalna
Jei išdygus ūgliams pašąla, jie susilenkia ir susiraito, panašiai kaip graužiami smidrinukų.
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Violetinė dėmėtligė
Ant ūglių atsiranda įdubusių dėmių šviesiai rudu ar pilku viduriu ir tamsiai violetiniu kraštu. Po derliaus ant stiebų ir šakelių matyti rusvų dėmių su violetiniu apvadu ir smulkiais juodais taškeliais (grybo vaisiakūniais).
Plačiau: Smidrų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Daigų išgulimas
Sėjinukus gali pražudyti grybai: jie staiga sukrinta.
Plačiau: Snieguolės: sodinimas, priežiūra ir dauginimas - Snieguolių pilkasis puvinys
Snieguolių pilkasis puvinys (Botrytis galanthina). Ant lapų ir žiedų pilkas pūkuotas pelėsis, lapai ir žiedai sukrinta, svogūnai pūva.
Plačiau: Snieguolės: sodinimas, priežiūra ir dauginimas - Voverės
Voverės kartais iškasa sausai pasodintus svogūnus.
Plačiau: Snieguolės: sodinimas, priežiūra ir dauginimas - Fomopsis
Fomopsis (Phomopsis vaccinii) pažeidžia jaunus ūglius: viršūnėlės pagelsta, paskui patamsėja ir paruduoja, lapeliai nenukrenta, bet išdžiūsta, ant stiebų atsiranda pilkšvų dėmių tamsiai rudu apvadu.
Plačiau: Spanguolės: derlius, laikymas, žiemojimas ir ligos - Fuzariozė
Fuzariozė pažeidžia šaknies kaklelį: pavieniai statūs stiebai ir lapai paruduoja ir džiūsta, vėliau gali atsirasti ištisi rudi lopai.
Plačiau: Spanguolės: derlius, laikymas, žiemojimas ir ligos
MonilijozėMonilijozė (Monilinia oxycocci) pastaruoju metu Lietuvoje žalingiausia. Ji pažeidžia stiebus: ūglių viršūnėlės nudžiūsta ir nulinksta, pažeistose vietose matyti baltos apnašos.
Plačiau: Spanguolės: derlius, laikymas, žiemojimas ir ligos
PūslialigėPūslialigė (Exobasidium vaccinii) pažeidžia lapus, žiedkočius ir stiebus. Pažeisti audiniai sustorėja, viena lapo pusė balkšva, kita rausva.
Plačiau: Spanguolės: derlius, laikymas, žiemojimas ir ligos- Nežydi
Nežydi dažniausiai augalai, jaunesni nei metų, arba per tamsoje stovintys.
Plačiau: Spatifilas: priežiūra ir kodėl nežydi - Ruduoja lapų kraštai
Ruduoja lapų kraštai nuo per stipraus tręšimo arba per didelio išdžiūvimo.
Plačiau: Spatifilas: priežiūra ir kodėl nežydi - Amarai
Birželio pabaigoje-liepos pradžioje lapai susitraukia per pagrindinę gyslą, pagelsta ir nukrinta. Apatinėje lapų pusėje matyti 2-3 mm šviesiai žalsvi amarai raudonomis akimis.
Plačiau: Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė - Gumbadarės erkės
Plika akimi nematomos erkės pumpurams sprogstant įsiskverbia į juos, o ant lapų išaugina gumbelių. Intensyviausiai maitinasi liepą ir rugpjūtį.
Plačiau: Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė - Lapsukiai
Žali, tamsiagalviai vikšrai iš pradžių išėda lapuose skyles, vėliau sutraukia lapus į kuokštus ar susuka tūteles ir maitinasi jų viduje.
Plačiau: Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė
Neporinis verpikasDrugiai skraido liepos-rugpjūčio mėnesiais ir deda kiaušinėlius krūvelėmis ant apatinių šakų apačios. Gegužės pradžioje išsirita plaukuoti tamsūs vikšrai, kurie graužia lapus ir jaunus ūglius.
Plačiau: Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė
Putinės cikadosAlksninė cikada ir paprastoji seiliūgė čiulpia lapų ir ūglių sultis ir išskiria lipčių, ant kurio vėliau įsimeta grybinės infekcijos.
Plačiau: Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė- Šaltalankinė kandis
Vikšrai sutraukia lapus į kuokštus ir graužia juos iš vidaus.
Plačiau: Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė
Šaltalankinė musėPatelės deda kiaušinius po nokstančių uogų odele. Išsiritusios lervos minta uogos minkštimu 3-4 savaites: uogos suminkštėja, susitraukia ir pradeda pūti.
Plačiau: Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė- Vytulys
Vytulys yra pavojingiausia šaltalankių liga. Ją sukelia du dirvoje gyvenantys grybai, Verticillium ir Fusarium genčių patogenai, kurie užkemša augalo vandens indus.
Plačiau: Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė
Bakterinė degligėBakterinė degligė (Erwinia amylovora). Puola obelis, kriaušes ir giminingus augalus, tarp jų šermukšnius, gudobeles ir kaulenius.
Plačiau: Valgomieji šermukšniai: veislės ir auginimas
Gumbadarės erkutėsMikroskopinės, mažesnės nei 0,2 mm erkutės lapuose sukelia pūslelių. Ant kriaušių tai daro kriaušinė erkutė, o ant šermukšnių panašias pūsleles sukelia kitos, giminingos rūšys.
Plačiau: Valgomieji šermukšniai: veislės ir auginimas
SidabraligėSidabraligė (Chondrostereum purpureum). Grybas patenka pro žaizdas, dažniausiai genėjimo. Lapai įgauna sidabrišką atspalvį, pažeistos šakos džiūsta, o perpjautos šakos viduryje matyti tamsi dėmė.
Plačiau: Valgomieji šermukšniai: veislės ir auginimas
AmaraiAmarai labiau plinta po šiltų žiemų, gegužę ir birželį, deformuoja jaunus lapus ir ūglius.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
AntraknozėUogos raukšlėjasi, ant odelės atsiranda oranžinių spuogelių su sporomis, kurios užkrečia kitas uogas.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Filostiktozė
Filostiktozė (lapų dėmėtligė) pirmiausia ant apatinių lapų: rusvos ar tamsios dėmės su ryškiu apvadu.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
GumbauodisBaltos lervos maitinasi viršutinėje lapų pusėje: lapų kraštai užsiriečia ir nudžiūsta, smarkiai pažeistos viršūnės džiūsta.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Juodasis pjovėjas10-15 mm juodi vabalai gegužę-liepą lapuose išėda pusmėnulio formos skyles, o lervos nuo rudens iki pavasario graužia šaknis.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Lapsukiai
Žalios lervos nuo gegužės vidurio graužia lapus ir užuomazgas, vėliau slepiasi susuktuose lapuose. Susisukusius lapus surinkite ir sunaikinkite.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Miltligė
Miltingos dėmės ant lapų. Mažiau pavojinga, bet mažina derlių ir ištvermingumą žiemą.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
MoniliozėParuduoja žiedai, užuomazgos raukšlėjasi ir džiūsta, uogos mumifikuojasi ir lieka kaboti.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Paprastasis grambuolysIki 50 mm, pasagos formos baltos lervos graužia jaunų augalų šaknis ir vystosi trejus metus. Daugiausia jų ten, kur ilgai buvo pieva.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Pilkasis puvinys
Pilkasis puvinys pažeidžia žiedus, uogas, lapus ir jaunus ūglius: prinokusios uogos raukšlėjasi ir apauga pilkšva grybiena.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Pumpurinė erkutė
Pumpurinė erkutė yra viena pavojingiausių. Plika akimi nematomos erkutės čiulpia žiedų, žiedpumpurių ir užuomazgų sultis: krūmas prasčiau auga, žiedai ir užuomazgos nukrinta, uogos deformuotos, šiurkščia odele.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Stiebo deguliai
Džiovina stiebus ir lapus. Anksti pavasarį aplink pumpurus atsiranda nedidelių rausvų dėmių, kurios didėja, apjuosia stiebą, paruduoja, žievė tampa pilka, lūžinėja ir šerpetoja.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Stiebo vėžys
Ant stiebų atsiranda įtrūkimų, kurie gilėja, stiebai šerpetoja ir džiūsta. Gali susilpninti ar pražudyti jaunus krūmus. Plinta dauginant, genint, per užkrėstą medieną.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Šaknų puvinys
Užsikrėtę krūmai prastai auga, lapai parausta ir smulkėja. Atidengus šaknies kaklelį matyti pūvantys audiniai, šaknų nedaug, jos trapios ar apmirusios.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Žievėplaiša
Pirmiausia vysta ir lieka kaboti žiedai, vėliau dėmės apima stiebus, šie patamsėja, išsikraipo ir džiūsta, gali nunykti visas krūmas.
Plačiau: Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Miltligė
Ant lapų balta miltuota apnaša.
Plačiau: Šilkmedžiai: baltasis ir juodasis, sodinimas ir priežiūra
Šakų džiūvimasŠakų džiūvimas (Nectria cinnabarina). Šakos džiūsta, o ant jų iškyla smulkių oranžinių ar koralo rausvumo pūslelių.
Plačiau: Šilkmedžiai: baltasis ir juodasis, sodinimas ir priežiūra
Šilkmedžių lapų dėmėtligėŠilkmedžių lapų dėmėtligė (Mycosphaerella mori). Pavasarį ant lapų atsiranda smulkių, tamsiai rudų, netaisyklingų dėmių su blyškiai gelsvai žaliu apvadu.
Plačiau: Šilkmedžiai: baltasis ir juodasis, sodinimas ir priežiūra
Juodasis pjovėjasJuodasis pjovėjas (Otiorhynchus sulcatus). Baltos, C formos lervos graužia šaknis: augalai vysta ir gali žūti. Lervų daug gali būti ir lauke augančiuose šilokuose, o šilropes RHS taip pat nurodo kaip jautrias.
Plačiau: Šilokai ir šilropės: sausų, saulėtų vietų augalai- Šaknų ir šaknies kaklelio puviniai
Šilokus (Hylotelephium spectabile), RHS duomenimis, kenkėjai puola retai, bet jie gali susirgti grybiniais ir bakteriniais šaknų bei šaknies kaklelio puviniais.
Plačiau: Šilokai ir šilropės: sausų, saulėtų vietų augalai
Voratinklinės kandysVoratinklinės kandys (Yponomeuta). Kreminiai balti, juodai taškuoti vikšrai būriais ėda šilokų lapus po voratinkliniu audiniu.
Plačiau: Šilokai ir šilropės: sausų, saulėtų vietų augalai
Lapų dėmėtligėJą sukelia grybas Diplocarpon mespili, kuris labiausiai kenkia cidonijoms, o ant šliandrų pasitaiko rečiau ir paprastai daro mažiau žalos.
Plačiau: Šliandra: auginimas, skynimas ir vaisių prinokinimas- Miltligė
Ant lapų, žiedų ir vaisių atsiranda baltų miltuotų apnašų. Rudenį sunaikinkite nukritusius pažeistus lapus, išpjaukite pažeistus ūglius, sodinkite saulėtoje vietoje ir nelaikykite augalo sausroje.
Plačiau: Šliandra: auginimas, skynimas ir vaisių prinokinimas
Vaisių puvinysNuo pažeistų vietų plinta rudas puvinys su gelsvomis, dažnai ratilais išsidėsčiusiomis pūslelėmis, vaisiai nukrinta arba sudžiūsta ant medžio.
Plačiau: Šliandra: auginimas, skynimas ir vaisių prinokinimas
Lapų dėmėtligėsKartais viršutinėje lapų pusėje atsiranda dėmių (dažniausiai cerkosporozės ar antraknozės), kurios vėliau iškrenta, ir lape lieka skylutės.
Plačiau: Špinatų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Netikroji miltligėSvarbiausias požymis yra pilkai violetinė, puri apnaša apatinėje lapų pusėje: tai sukėlėjo sporos. Ji susidaro per naktį, o dieną sporas išnešioja oras, todėl geriausiai matyti anksti ryte.
Plačiau: Špinatų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Pageltę lapai
Jei lapai gelsta tolygiai, be apnašos apačioje, dažniausiai trūksta azoto: špinatai reiklūs maisto medžiagoms, ypač pavasarį, kai dirva šalta.
Plačiau: Špinatų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pupinis amarasPupinis amaras (Aphis fabae). Apie 2 mm ilgio, juosvi ar tamsiai rudi amarai siurbia lapų sultis, apteršia augalus lipniomis išmatomis ir platina virusus.
Plačiau: Špinatų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Runkelinė musėRunkelinė musė (Pegomya hyoscyami). Gelsvos, iki 7,5 mm ilgio lervos lapų viduje išgraužia stambias landas: iš pradžių ilgas ir siauras, vėliau virstančias netaisyklingomis dėmėmis, kurios ilgainiui paruduoja.
Plačiau: Špinatų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Runkelinė spragėRunkelinė spragė (Chaetocnema concinna). Tamsūs, metališkai žalio ar bronzinio atspalvio, 1,5-2,3 mm ilgio šokinėjantys vabalai apgraužia sėklaskiltes ir lapus, išėda juose duobutes ar skylutes.
Plačiau: Špinatų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
ŠliužaiŠliužai kenkia, kai labai drėgna. Jei jų daug, aplink špinatus nemulčiuokite, laistykite ryte, o ne vakare.
Plačiau: Špinatų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Baltasis puvinysBaltasis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum). Pirmieji požymiai dažniausiai pasirodo vasaros pabaigoje: vysta stiebų viršūnės, vėliau jos nusvyra ir užsilenkia lyg lazdos rankena, lapai patamsėja ir išdžiūsta.
Plačiau: Topinambai: sodinimas, priežiūra ir gumbų kasimas
Netikroji miltligė ir rūdysAnt topinambų jos pasitaiko, bet didelės žalos nedaro.
Plačiau: Topinambai: sodinimas, priežiūra ir gumbų kasimas
Amarai ant tujųAmarai ant tujų (Cinara cupressi). Juosvai rudi amarai siurbia ūglių sultis, todėl vasarą ūgliai gelsta, o vasaros pabaigoje daug jų paruduoja ir nudžiūsta.
Plačiau: Spygliuočių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Svogūnų puvinys
Sklerotinis puvinys pūdo svogūnus laikymo ar augimo metu. Pažeistas tulpes pašalinkite ir 5 metus tulpių toje vietoje nesodinkite.
Plačiau: Tulpės: priežiūra po žydėjimo ir ligos
ŠliužaiAnksti pavasarį šliužai pažeidžia lapus ir žiedus.
Plačiau: Tulpės: priežiūra po žydėjimo ir ligos- Tulpių pilkasis puvinys (botritozė)
Sunkiais atvejais tulpės atrodo tarsi apdegusios. Netrukus po sudygimo atsiranda deformuotų, susisukusių lapų, ant jų rudų negyvo audinio dėmių, kurios gali smarkiai padidėti.
Plačiau: Tulpės: priežiūra po žydėjimo ir ligos
VirusaiVirusai sukelia dryžius ir dėmes žiedlapiuose ir lapuose. Užsikrėtusias tulpes pašalinkite. Tulpės ir lelijos serga tuo pačiu tulpių margumo virusu, todėl jų neauginkite kartu.
Plačiau: Tulpės: priežiūra po žydėjimo ir ligos
Bakterinė degligėUsūrinė kriaušė jai viena atspariausių. Hibridai būna atsparūs, bet ne visi: pavyzdžiui, ‘Parker’ jai jautri. Liga patenka per žaizdas, dažnai po krušos ar netinkamo genėjimo.
Plačiau: Usūrinė kriaušė: ištvermingiausia kriaušė ir jos veislės
Lapų dėmėtligėDaugelis usūrinės kriaušės hibridų, atsparių bakterinei degligei, jautrūs lapų dėmėtligei (Fabraea).
Plačiau: Usūrinė kriaušė: ištvermingiausia kriaušė ir jos veislės
Grambuolių lervosStoros, baltos, C raide susirietusios lervos šviesiai ruda galva ir trimis porom kojų prie galvos, iki 18-30 mm ilgio. Jos graužia žolės šaknis, veja gelsta.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos
Ilgakojų uodų lervosPilkšvai rudos, pailgos, iki 30 mm ilgio, be kojų ir be aiškios galvos. Jos graužia žolės šaknis ir stiebų pagrindus: veja gelsta, ruduoja, dažnai žūva.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos- Kuras ir alyva
Netaisyklingos dėmės ten, kur pildėte ar vertėte vejapjovę.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos
Pavasarinis (sniego) pelėsisSukėlėjas Microdochium nivale. Iš pradžių atsiranda nedidelės gelsvos, nykstančios žolės dėmės, kurios vėliau paruduoja ir didėja iki 30 cm ar daugiau, susilieja.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos
PelėnaiPavasarį matyti vingiuoti takeliai su išjudinta žole: tai pelėnai, žiemą besirausę po sniegu. Jų mažiau, kai veja į žiemą nepaliekama aukšta.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos- Per daug trąšų ar herbicidų
Taisyklingos rudos juostos ar dėmės, atsiradusios po tręšimo ar piktžolių naikinimo. Kartais herbicidas ant vejos atnešamas batais, tada lieka pėdų dydžio dėmės.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos - Per žemas pjovimas
Ant iškilimų po pjovimo žolė nupjaunama per trumpai ir nudžiūsta. Pakelkite peilius ir išlyginkite veją.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos - Pilkasis sniego pelėsis
Sukėlėjai Typhula genties grybai. Apskritos išblukusios ar šiaudų spalvos dėmės iki 60-90 cm skersmens, sulipusios, tarsi permirkusios.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos
Raganų rataiTamsiai žalios, vešlios žolės žiedai ar lankai, kartais su nudžiūvusios žolės juosta ir grybais. Apie juos rašome gide Grybai vejoje ir sode.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos
Raudonosios gijosSukėlėjas Laetisaria fuciformis. Iš pradžių rausvos, vėliau šviesiai rudos ar beveik išblukusios dėmės, dažniausiai 7,5-25 cm skersmens.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos
RūdysVejoje rausvai rudi, dulkantys plotai: sporos spalvina drabužius ir įrankius. Plinta vasarą ir rudenį, kai oras drėgnas, dirva sausoka, vejai trūksta azoto, ji pavėsyje.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos- Sausra
Netaisyklingos rudos dėmės sausu oru, ypač smėlingoje dirvoje ar ten, kur po veja eina medžių šaknys. Dažniausiai žolė atsigauna, kai palyja.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos - Statybinis laužas ar suslėgta dirva
Netaisyklingos rudos dėmės naujoje vejoje.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos - Šunų šlapimas
Apskritos rudos dėmės ryškiai žaliu kraštu ten, kur vaikšto šunys. Šlapimo vietą iš karto gausiai palaistykite.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos - Vandens nepraleidžianti dirva
Dėmės, kurios pirma patamsėja, paskui paruduoja ir neatsigauna net palijus. Tikėtina, kad dirvą padarė nelaidžią vandeniui grybai.
Plačiau: Vejos ligos ir kenkėjai: sniego pelėsis, rūdys ir lervos - Lapų dėmėtligė
Lapų dėmėtligė (Cladosporium iridis). Dažniausia barzdotiesiems vilkdalgiams. Ant lapų atsiranda vandeningų dėmių, kurios paruduoja ir gali turėti geltoną apvadą.
Plačiau: Vilkdalgiai: kada dalyti ir persodinti - Pilkasis puvinys
Pilkasis puvinys ir virusai, kuriuos platina amarai.
Plačiau: Kardalapis vilkdalgis: vilkdalgis drėgnai vietai - Rūdys
Rūdys (Puccinia iridis). Lapuose daug smulkių blyškiai žalių ar gelsvų dėmelių, kurių kiekvienoje yra oranžiškai ruda sporų pūslelė.
Plačiau: Vilkdalgiai: kada dalyti ir persodinti - Šlapiasis šakniastiebių puvinys
Šakniastiebis gleivėtai, dažnai nemaloniai dvokdamas pūva, lapų pagrindas suminkštėja, lapai gelsta ir nuvysta. Jei pažeista nedidelė šakniastiebio dalis, ją išpjaukite aštriu, švariu peiliu.
Plačiau: Kardalapis vilkdalgis: vilkdalgis drėgnai vietai - Šlapiasis šakniastiebių puvinys
Šlapiasis šakniastiebių puvinys (Pectobacterium carotovorum). Daugiausia puola barzdotuosius vilkdalgius. Šakniastiebis gleivėtai, dažnai nemaloniai dvokdamas pūva, dažniausiai nuo jauniausios dalies.
Plačiau: Vilkdalgiai: kada dalyti ir persodinti
Šliužai ir sraigėsŠliužai ir sraigės apgraužia lapus ir žiedus.
Plačiau: Kardalapis vilkdalgis: vilkdalgis drėgnai vietai
Vilkdalgių pjūklelisVilkdalgių pjūklelis (Rhadinoceraea micans). Puola geltonąjį vilkdalgį ir kitus pakrančių vilkdalgius.
Plačiau: Vilkdalgiai: kada dalyti ir persodinti- Virusai
Lapuose šviesiai žalių ar gelsvų brūkšnelių ir margumo, žieduose nelygios spalvos dėmių, augalai silpni. Daugelį jų platina amarai.
Plačiau: Vilkdalgiai: kada dalyti ir persodinti - Azoto perteklius
Per vešlūs ūgliai ir lapai, vėliau bręsta mediena, labiau nušąla žiemą ir dažniau serga grybinėmis lapų ligomis.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus - Azoto trūkumas
Vyresni lapai blyškėja ir gelsta, augimas sulėtėja, ūgliai ir kekės gali parausti.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus
Bakterinis vėžysPirmasis požymis gali būti vasarą parausę lapai. Ant sumedėjusių kamienų ir ūglių atsiranda pilkai baltų, vėliau rudų, kamštinių auglių.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Boro trūkumas
Dažnai per sausras: deformuoti lapai, trumpi tarpubambliai, džiūsta žiedai, užauga nevienodo dydžio uogos.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus - Cinko trūkumas
„Mažų lapelių“ požymis: ūgliai trumpi, lapai maži ir gelsvi, kekės retos.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus - Fosforo trūkumas
Vynmedis prastai auga, lapai maži, silpnai formuojasi žiedai ir uogos.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus
Geležies trūkumas (chlorozė)Jauni lapai tarp gyslų gelsta, gali visai išgelsti ir nudžiūti. Dažnai būna kalkingoje, aukšto pH dirvoje.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus
Juodasis pjovėjas7-10 mm juodi vabalai gegužę-liepą naktimis apgraužia lapų kraštus, o lervos graužia šaknis. Augalų viršūnės gelsta, paruduoja, augalai gali žūti.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Kalcio trūkumas
Jauni lapai deformuojasi, atsiranda geltonų dėmių, augalas vysta, uogos džiūsta, stiebai trapūs.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus - Kalio perteklius
Vynmedis sunkiau pasisavina kalcį ir magnį.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus - Kalio trūkumas
Pasireiškia vasaros viduryje: lapų kraštai gelsta, ruduoja, atsiranda skylių, uogos noksta nevienodai, derlius mažėja.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus - Lapų susisukimas
Virusinė liga: vasaros pabaigoje, pradedant nuo ūglio pagrindo, lapų kraštai susisuka, tarpgysliai pagelsta ar parausta, o aplink pagrindines gyslas lieka žalia.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti - Magnio trūkumas
Apatiniai lapai gelsta, vėliau tarp gyslų balsta ar raudonuoja ir gali nukristi. Magnio trūkumą gali sukelti kalio ar kalcio perteklius.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus - Mangano trūkumas
Apatiniai lapai gelsta. Dažnai painiojamas su geležies ar cinko trūkumu.
Plačiau: Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus
MiltligėIš pradžių abiejose lapo pusėse atsiranda neryškių, šviesiai žalsvų, matinių dėmių, vėliau jose susidaro balkšva, miltinga, dulkėta apnaša.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Netikroji miltligėViršutinėje lapų pusėje atsiranda chlorotinių, dažnai vandeningų, permatomų dėmių, kurios vėliau pagelsta ar paruduoja. Jaunų lapų dėmės apvalios, senesnių kampuotos, apribotos gyslų.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Paprastoji voratinklinė erkė
Paprastoji voratinklinė erkė aptinkama kasmet. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda geltonų dėmelių, kurios susilieja, lapų kraštai užsisuka į viršų, lapai įgauna bronzinį atspalvį ir krinta, apačioje matyti plonas voratinklis.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pilkasis (kekerinis) puvinysVienas didžiausią žalą darančių. Ypač jautrios veislės su kompaktiškomis, didelėmis kekėmis. Drėgnais metais kekes tikrinkite po kiekvieno lietaus, bent kartą per savaitę.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Spragšiai ir grambuoliaiLervos graužia šaknis, ypač naujai sodinamų augalų. Daugiausia jų ten, kur buvo pieva ar piktžolėti plotai.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Vynuoginė erkėVynuoginė erkė mikroskopinė: lapai garbanojasi, ant jų susidaro pūslių, pumpurai sustoja augti ir sudžiūsta. Žiemoja pumpurų žvynuose.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Žievės nekrozė (juodoji dėmėtligė)Pažeidžia apatines ūglių dalis: atsiranda tamsiai rudų, vėliau juodų dėmelių, žievė išilgai sutrūkinėja ir atsiskiria juostelėmis.
Plačiau: Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti- Lapų dėmėtligė
Lapų dėmėtligė (Phyllosticta ampelicida). Lapuose atsiranda apskritų ar kampuotų, 6-13 mm negyvų dėmių, dažnai purpuriškai raudonu apvadu, kartais jų vidurys iškrinta.
Plačiau: Vynvyčiai: sienoms, tvoroms ir rudens spalvoms
Kuokelių kūlėKuokeliuose vietoje žiedadulkių susidaro tamsių sporų masė, kuri žiedams atsiveriant išbyra ir sugadina jų išvaizdą.
Plačiau: Žydrės (muskariai): sodinimas, priežiūra ir plitimas
RūdysLapuose atsiranda šviesių dėmių, kuriose, dažniausiai apatinėje lapo pusėje, išauga oranžinės, rudos ar juodos sporų pagalvėlės.
Plačiau: Žydrės (muskariai): sodinimas, priežiūra ir plitimas
Pagal šiuos požymius problemų neradome. Pabandykite pažymėti mažiau požymių arba peržiūrėkite kenkėjų ir ligų kalendorių.
Požymiai atrenkami pagal ligų ir kenkėjų aprašymus giduose, todėl paieška padeda susiaurinti galimas priežastis, bet nenustato ligos tiksliai. Palyginkite su aprašymu ir nuotraukomis gide. Kada ko saugotis, rasite kenkėjų ir ligų kalendoriuje.